Šarūnas Naruševičius
Greitai aštuoniasdešimtmetį švęsianti ponia Rožė Jackienė iš Naisių (Šiaulių r.) nugyveno nelengvą gyvenimą, kokį gyvena tūkstančiai Lietuvos moterų - ilgus metus lenkė nugarą statybose, po to du dešimtmečius melžė kolūkio karves. Anksti tapo našle, išėjusi į pensiją sunkiai pasiligojo, kone prieš dešimtmetį apako. Bijodama pargriūti R. Jackienė ėmė vis rečiau keltis iš lovos. Kuo ji mažiau vaikščiojo, tuo labiau silpo raumenys. Šiandien situacija liūdna - senutė jau septinti metai praktiškai nebepakyla iš lovos. Jai išgyventi padeda vyresnioji dukra Birutė (50 m.) bei neįteisintas žentas Antanas (48 m.).
Bėda atsitiko pasiligojus Birutei. Prieš porą savaičių ši pagrindinė Rožės slaugytoja bei ūkio prižiūrėtoja pati atgulė ligoninėn. Tuomet aplankyti R. Jackienės iš Šiaulių užsuko jos jaunesnioji dukra Roma su savo drauge Nijole. Romos sūnus Laisvydas pas močiutę viešėjo atvykęs gerokai anksčiau. Kaip tik tą dieną užsukusi paštininkė R. Jackienei įteikė pensiją. Suskaičiuoti pinigų akloji negalėjo, tad jai padėjo dukra. Perskaičiavusi pensiją Roma pinigus padavė mamai. Ponia Rožė nutarė, jog saugiausia pinigėlius būsią pasislėpti arčiau savo kūno. Moteriškė banknotus įspraudė į mažą medžiaginį maišelį ir pasibruko po naktiniais marškiniais. Tam, kad būtų dar saugiau, pensininkė maišelį prie naktinių dar prisegė žiogeliu.
Prieš paslėpdama pensiją senutė iš jos atskaičiavo apie 30 litų dukrai, kuri su savo drauge Nijole iš parduotuvės vieną kartą nešė maisto bei kelis kartus visiems alaus. Truputį alaus gurkštelėjo ir ponia Rožė - kas jai belieka šioje ašarų pakalnėje? Maždaug 17 valandą Roma su Nijole išvažiavo namo. Temstant pamelžti karvės užsuko kaimynė Sigita, kurią R. Jackienė pasišaukė, kad galėtų grąžinti 17 litų skolą.
- Aš čiupt čiupt po naktiniais - anei maišelio, anei pinigėlių, - prisimindama nelemtąją valandą ašaroja ponia Rožė. - Nė justi nejutau, kaip išgaravo visi 280 litų.
Apvogtoji iškvietė policiją, tačiau surašę protokolus pareigūnai išvyko gaudyti rimtesnių nusikaltėlių ir visą kitą dieną nesirodė. Aklą verkiančią ir be duonos kąsnio likusią senutę belieka tik užjausti ir visiems iš jos nelaimės pasimokyti, jog mūsų kelnaitės, liemenėlės ar naktiniai - toli gražu ne banko seifas, nes net ir iš tokių intymių vietų santaupos sugeba be pėdsakų išgaruoti...
Autoriaus nuotr.
Sunku patikėti, jog pinigai galėjo nepastebėti išnykti poniai Rožei iš po naktinių.
