Varšuvoje įlipančiuosius į traukinį "Polonez", vykstantį į Maskvą, konduktorius perspėja: "Naktį užsišaukite kupė duris sklende. Ir taip - iki pat pasienio". Nebūna dienos, kad Lenkijoje nebūtų apvogti traukinių keleiviai. O ką jau kalbėti apie prekinius sąstatus...
Situacija tarptautiniuose vagonuose dar šiek tiek pakenčiama, tačiau vietiniuose maršrutuose vyksta tikri mūšiai tarsi amerikietiškuose vesternuose. Plėšikai vikriai užšoka ant traukinio stogo, išmuša galinio vagono duris ir apšvarina keleivius iki paskutinio siūlelio. Jei kuris mėgina priešintis, jam pagrasinama beisbolo lazda, peiliu ar pistoletu.
Pavojus tyko ne tik plyname lauke. Ištisos gaujos darbuojasi geležinkelio stotyse. Netrūksta vagišių ir Varšuvos centrinėje geležinkelio stotyje, pro kurią prabilda dešimtys traukinių. Žinant, jog stotis per parą priima iki 150 000 keleivių, vagims darbo netrūksta. Apiplėšinėjama ne tik peronuose. Apsimetę pasitinkančiaisiais vagys patenka į pravažiuojančius (sustojančius centrinėje stotyje) traukinius.
Kalbant apie krovinių pervežimą, situacija išvis katastrofiška. Kone kas dešimtas prekinis sąstatas, kursuojantis Lenkijos geležinkeliais (per parą jų pravažiuoja iki 5 000), būna apiplėštas. Užtenka prekes gabenančiam traukiniui nors minutėlę stabtelėti prie semaforo, ir plėšikai jį užpuola, nuplėšia nuo vagonų plombas bei iškrauna viską, ką tik randa. Netoliese jau laukia bendrininkai, pasiruošę mikliai krauti grobį į sunkvežimius. Todėl neretai mašinistai, nusižengdami taisyklėms, net nesustoja degant raudonam semaforo signalui. Tačiau vagys - savo amato virtuozai. Jie įsigudrino net ir važiuojant traukiniui atidaryti vagonus ir ištuštinti per minimaliai trumpą laiką. Plėšikų gaujos dažnai apsirūpinusios mobiliojo ryšio telefonais ir naktinio matymo priemonėmis.
Pagrobtos prekės realizuojamos turgavietėse ar tiesiog gatvėse. Taip buvo, pavyzdžiui, parduotos skalbimo priemonės "Lenor" (Osvencime) arba kava Varšuvoje. O Žepine gatvėje buvo prekiaujama naujomis apsauginėmis oro pagalvėmis folksvagenams. Tokių pavyzdžių - galybė. Didžiulis skandalas kilo dėl vagystės Žirarduvo mieste. Ten naktį iš krovininių vagonų buvo pavogta per šimtą automatinių skalbimo mašinų, daug garso ir vaizdo aparatūros. Policijai tuokart pavyko atsekti nusikaltėlių pėdsakais. Tai buvo stambi mafiozų grupuotė.
Lenkų kompanija "Kargo", besiverčianti krovinių pervežimu geležinkeliais, vien praėjusiais metais išmokėjo apie 4 milijonus dolerių kaip žalos atlyginimą už pavogtas prekes. Bet tai, ekspertų nuomone, tik lašas jūroje. Tikrieji nuostoliai gerokai didesni. Tiesiog kone pusė savininkų nutyli apie vagystes, nes neretai vagonuose būna visai ne tai, kas nurodoma važtaraščiuose. Manoma, jog realūs nuostoliai dėl vagysčių geležinkeliuose - apie 25 milijonus dolerių per metus. Tokiai šaliai kaip Lenkija tai gan įspūdinga suma.
Kad ir kaip keista, dažniausiai užpuolami ešalonai, gabenantys akmens anglį. Ir tai dažniausiai įvyksta Silezijos vaivadijoje, kur yra daugiausia akmens anglies šachtų. Kasdien iš čia į užsienį ir po visą šalį išvyksta šimtai sąstatų su anglimi. Silezijoje gyvena daug kalnakasių, netekusių darbo. Šachtos uždaromos dėl nerentabilumo. Kad nors minimaliai galėtų aprūpinti savo šeimas, kalnakasiai, žmonės, įpratę nuolat rizikuoti, tiesiog priversti nusikalsti. Tai jau ne kokie, kaip būdavo anksčiau, šachtininkai pensininkai, į pagalbą pasitelkdavę anūkus, kad iki namų partemptų maišą kitą vogtų anglių. Dabar plėšikai - sveiki stiprūs vyrai, netekę darbo ir likę tarsi prie suskilusios geldos.
Vagys kasdien tampa vis žiauresni ir godesni. Tik per dvi savaitgalio dienas praėjusių metų lapkritį buvo įvykdyta dešimt anglį gabenančių sąstatų užpuolimų. "Operacijos" buvo įvykdomos taip sklandžiai ir greitai, kad priminė iki smulkmenų surepetuotus cirko numerius. Norėdami sustabdyti ešaloną, ant bėgių kranu (taip pat vogtu) užvertė betoninius stulpus. Mašinistas buvo priverstas stabdyti, o piktadariai greitai ėmėsi perkrauti anglis į čia pat stovinčius sunkvežimius. Visa tai įvyko nuošalioje vietoje, todėl užbėgti nusikaltimui už akių ir sulaikyti nusikaltėlius nebuvo kam. Tik vėliau policijai pavyko išaiškinti ilgapirščius. Paaiškėjo, jog jie dirbo stambiems užsakovams, besiverčiantiems ne tik vogtos akmens anglies pardavimu, bet ir kitokiomis vogtomis plataus vartojimo prekėmis.
Nusikaltėliai nesivaržydami ir dideliais užmojais vagia elektros kabelius, bėgių perjungiamųjų strėlių mechanizmus, eismo saugumą užtikrinančią aparatūrą. Vagis ypač masina spalvotasis metalas, kurį galima lengvai ir brangiai parduoti. Suprantama, visa tai dažniausiai vyksta provincijoje. Geležinkelių apsaugos tarnybos duomenimis, pernai plieninėse magistralėse buvo pavogta įrenginių, kurių vertė - maždaug 3 milijonai dolerių.
Geležinkelių vadovai kreipėsi į vaivadijų vadovus, siūlė nedelsiant keisti spalvotųjų metalų supirkimo taisykles, juk šimtai "verslininkų" ramiausiai lobsta supirkdami iš vagių valstybinį turtą. Ministro pavaduotojas infrastruktūros klausimais Mečislavas Mušinskis mano, kad kadangi dėl geležinkelių įrenginių vagysčių gali žūti ne vienas ir ne du keleiviai, įstatymas tokias vagystes turėtų prilyginti iš anksto suplanuotai žmogžudystei. O vogtų daiktų (metalų, įrenginių) supirkinėtojai traktuojami kaip nusikaltimo bendrininkai.
Tačiau spalvotieji metalai, kabeliai ir kita, galima sakyti, tėra tik žiedeliai. Praėjusių metų kovą iš spectraukinio buvo pavogti keturi nešiojami raketų "žemė - oras" komplektai, gaminami Lenkijoje skambiu pavadinimu "Griaustinis". Jie buvo gabenami į pajūrio miestą Gdanską. Krovinį saugojo solidi "Atos" firma. Vėliau "griaustiniai" buvo rasti visai atsitiktinai. O jų galėjo ir nerasti, jei patys vagys nebūtų pasibaisėję tuo, ką padarė. Jie pavogė ne tai, ką norėjo, ir pasistengė nedelsdami atsikratyti grobiu. "Griaustinius" sukrovė į vagonus su smėliu, stovėjusius atsarginiame kelyje Jaroslave. Ten juos ir aptiko saugumo tarnybos agentai.
Neretai išvien su plėšikais dirba ir geležinkelininkai ir netgi policininkai. Dombrovo miesto teisme nagrinėjama šešiolikos vagių, grobusių kurą iš cisternų, byla. Su nusikaltėliais dirbęs iešmininkas tyčia įjungė raudoną semaforo šviesą, kad sulaikytų traukinį. Vos per kelis mėnesius gauja, kuriai priklausė ir policininkas, pagrobė 120 tonų benzino.
Praėjusią vasarą užsienyje katastrofas patyrė keli lenkų turistiniai autobusai. Neišvengta žmonių aukų. Išgąsdinti turistai draugiškai persėdo į traukinius. Tačiau jokio saugumo Lenkijos geležinkeliai jiems negalėjo garantuoti. Visur karaliauja chaosas. Geležinkeliuose nepakanka apsaugos darbuotojų. 5 000 krovininių sąstatų saugumu rūpinasi vos 3 000 apsaugos darbuotojų. Tiesa, jiems talkina policininkai ir karo žandarai, bet jie daugiausia patruliuoja geležinkelio stotyse ir prestižiniuose greituosiuose kompanijos "Intersiti" traukiniuose. Vietiniais maršrutais bildančiuose traukiniuose dieną policininko ir su žiburiu nerastum. Juk be bilieto jie važiuoti negali, o pinigų bilietams vadovybė neskiria.
Nereti atvejai, kai vagys stoja į atvirą kovą su geležinkelių apsaugos darbuotojais. Neseniai prie Krokuvos apsaugininkai mėgino išardyti ant bėgių sukrautą barikadą. Nelauktai juos užpuolė kaukėti banditai ir sumušė beisbolo lazdomis. Silezijoje tarnybos metu patruliai su įkalčiais užtiko du jaunuolius, nuo platformos vagiančius akmens anglį. Pamatę tvarkos sergėtojus vagys pabėgo, bet greitai sugrįžo su pastiprinimu, ginkluoti beisbolo lazdomis ir pagaliais. Tik patruliams pradėjus šaudyti į orą užpuolikai išsilakstė.
Panašių incidentų - dešimtys. Ir, sprendžiant iš publikacijų spaudoje, jų skaičius nuolat auga. Valdžia priversta pripažinti, kad geležinkeliuose tikras karas ir mėgina sutelkti jėgas šiai netvarkai pažaboti. Deja, reikalai juda labai lėtai. O kol valdžia blaškosi ieškodama sprendimo, piktadariai ramiausiai ardo bėgius, kad sustabdytų traukinius ir juos apšvarintų.
