1987 vasarą dirbau Rokiškio ATĮ autobuso LAZ-695 vairuotoju. Važiuodami maršrutu "Rokiškis - Šiauliai", Šiauliuose stovėdavome beveik 3 valandas. Tais laikais daug vyrų, tinkamų armijai, paimdavo 3 mėnesiams į vadinamuosius apmokymus. Vieną rytą važiuojant minėtu maršrutu į Šiaulius, konduktorė Z. Čepienė paprašė nuvežti į Šiauliuose esantį karinį aerodromą - ten jos vyras paimtas į apmokymus, tad norinti jį aplankyti. Šiauliuose išleidęs keleivius ir užsiregistravęs pas dispečerę, iškart nuvažiavau prie Zoknių aerodromo pagrindinių vartų.
Prie vadinamojo KPP apklausiau gal 20 karininkų ir viršilų, bet niekas nežinojo, kur tie "partizanai" įkurdinti. Pagaliau vienas sako: "Znaju". Važiuok, sako, Radviliškio pusėn iki Kairių gyvenvietės, ją pravažiavęs pamatysi didelį rugių lauką ir tuoj suk į dešinę per rugius pramintu keliuku. Važiavom tuo keliuku gal kilometrą, kol prie pat aerodromo tvoros pamatėme didžiulę palapinę. Joje radome konduktorės vyrą V. Čiapą ir dar daug pažįstamų rokiškėnų. Jie, pasirodo, ką tik pavalgę pietus, glostosi pilvus, gulinėja, rūko. Apstojo mane klausinėti apie Rokiškio naujienas. Virėjas, irgi "partizanas", L. Šukys, senas pažįstamas, pavaišino mus kareiviškais pietumis.
Pagaliau likus gal pusvalandžiui iki mūsų išvažiavimo pagal grafiką iš Šiaulių aš pradėjau nerimauti, kad jau laikas. Vienas iš "partizanų" patarė:
- Štai tvoroje skylė praardyta, mašina pralenda, lįsk į aerodromo teritoriją ir važiuok tiesiai prie vartų - vartai tolumoje matyti.
Sako, mus taip veža į darbus, atveža maistą, kurą, žodžiu, visi važiuoja, tai ir tu gali.
Ir būt gi tokiems galvočiams!
Važiuojam lygiu kaip ežero ledas metalo plokštėm klotu aerodromu. Pavažiavus gal pusę atstumo iki vartų, sudrebėjo, sugriaudė žemė ir dangus, susigūžiau kaip triušis, autobuso variklis užgeso. Virš mūsų iš dešinės pusės griausdamas su jau išleista važiuokle nudundėjo, nugriaudė rusų aviacijos pasididžiavimas, viršgarsinis lėktuvas. Buvo jis virš mūsų gal 20 metrų. Įdomu, ką tuo metu jautė lakūnas? Ilgai aš prie vartų aiškinausi, rodžiau tą palapinę kitoje pusėje. Keikė, plūdo automatais ginkluoti vyrai, bet kurgi dėsis - išleido. Štai ir galiu nemeluodamas pasigirti, kad nepadariau avarijos su "Mig"-u. Daug laiko praėjo, bet taip buvo, liudininkų yra daug.
D. Čeponis, Rokiškis
