Pastarosiomis dienomis ėmė formuotis naujas skandalas, susijęs su premjero Algirdo Brazausko žmonos nuosavybės kausimais. Šis skandalas, ko gero, yra inicijuotas premjero priešininkų, kurie norėtų, kad politinės valdžios daugiakovininkas žlugtų, o kartu su juo ir Socialdemokratų partija. Natūralu, kad pas mus politinėje kovoje dažnai kertama skaudžiai, gal ne visada pelnytai, užtat visada politiškai motyvuotai.
Premjero A. Brazausko eros pabaigos norėtų daugelis, ne visada aiškiai pagrįstai, bet vis dėlto – įgelti A. Brazauskui gali tie, kurie keršija už politinius ar ekonominius nesutarimus. Ne visada suprantama, kad per jį mušama ir visa partija. A. Brazauskas šiandien tampa patogiausiu taikiniu norintiems sužlugdyti Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Jis yra ta politinė figūra, kuri vienija įvairias LSDP viduje konkuruojančias sroves. Vis dėlto A. Brazauskas taip ir nesugebėjo parengti partijai tinkamo, jį pakeisti galėsiančio politiko. Norinčių daug, pakviestų – nėra.
Šiandien ši partija garantuoja koalicijos vienybę, todėl jos susilpninimas tiesiogiai silpnintų ir koaliciją. Taip pat aišku, kad dešiniųjų ir centro jėgų nepakanka sukurti naują,valdyti pajėgią koaliciją, todėl A. Brazausko ir kairiųjų kritika iš jų pusės yra pamatuota politinio stabilumo matu. Dešiniesiems šioje kadencijoje lemta būti kritikuojančiais – jie negali imtis atsakomybės už valdymo reikalus.
Vienintelė jėga, kuri gali pretenduoti į valdžią, yra Darbo partija iš valdančiosios koalicijos. Šios partijos vado konfūzai verčia darbiečius elgtis atsargiai ir nebepretenduoti į valdžią atvirai. Tačiau pastovūs reitingų rezultatai, rodantys rinkėjų palankumą, suteikia darbiečiams optimizmo. Na, o didžiulė, nors ir turinti daug vidinių problemų Darbo partijos frakcija Seime gali perimti valdžios vairą taikiu ir „nekaltu“ būdu – leisti socdemams žlugti patiems. Kiek pagalbos suteikiama slapta, kiek norinčių ir be darbiečių įgelti A. Brazauskui, nežinoma, bet jų daug.
Taigi A. Brazauskas ir jį supantys politiniai patarėjai turėjo būti pasiruošę tokiam smūgiui – kaltinimui dėl žmonos privačių interesų suderinamumo su jo paties vadovavimu ministrų kabinetui. Tiesą sakant, valdininko veiklos skaidrumas Lietuvoje tampa vienu iš svarbiausių politinių klausimų. Visi skandalai, visi atsistatydinimai, visi partijų skilimai susiję su politiko skaidrumo problema. Vadinasi, norint išvengti problemų, reikia būti iš tiesų, o ne propagandiškai skaidriam.
A. Brazausko komanda turi kuo skubiau rasti būdą, kaip sustabdyti kylantį skandalą. Tačiau demokratinei visuomenei priimtinas ir patogus būdas yra čia pat – reikia išviešinti viską, kas susiję su privačiais Kristinos Brazauskienės interesais. Geriau tai padaryti patiems nei leisti paslaugiems oponentams daryti tai ilgai ir skausmingai, teikiant informaciją po truputį ir suderinant galimą faktų aštrumą su rinkimų nuotaikomis visuomenėje.
Tiesa sakant, socialdemokratams turėtų būti aišku, kad A. Brazausko įvaizdis deformuojamas tikslingai, jis yra pagrindinis taikinys ruošiantis smūgiuoti šiai partijai. Taigi ir veiksmai turėtų būti adekvatūs.
Tačiau neužmirškime, kad A. Brazauskas yra žmogus, kaip ir visi, ir jam nemalonu, kai blogai kalbama apie jo šeimą. Todėl galime sulaukti ir netikėtų reakcijų, būdingų paprastam, ramybės norinčiam žmogui.
