Prezidentas Valdas Adamkus savo kalboje apie politinę padėtį Vyriausybėje pasiuntė aiškų ženklą – Vyriausybės vadovas turi paneigti visuomenei iškilusias abejones ir sykiu baigti pernelyg ilgai užsitęsusį nestabilumą ministrų kabinete.
Kitais žodžiais tariant, A. Brazauskas turi padaryti kažką ryžtinga, kad pakeistų neaiškią ir pavojingą padėtį bei stabilizuotų Vyriausybės veiklą. Prezidentas kategoriškai įvertino ir atskiras asmenybes Vyriausybėje. Tai Žilvinas Padaiga ir Vladimiras Prudnikovas, kuriems iš esmės pasiūlyta patiems apsispręsti dėl savo darbo ministrų kabinete. Taip prezidentas leidžia šiems dviems ministrams pasielgti nors kartą garbingai ir įrodyti bent jau sau, kad lemiamu metu jie dar gali būti sąžiningi bent su savimi.
Šiandien valdančiosios daugumos gretose yra didžiulė įtampa. Ši įtampa yra blogiausia, kas gali nutikti šaliai. Todėl delsimas kažką spręsti teoriškai gali būti traktuojamas kaip kenkimas valstybei. Prezidentas siūlo reformuoti Vyriausybę, vadinasi, siūlo pakeisti valdančiosios koalicijos konfigūraciją, galutine prasme nekenkti valstybei.
Šiandien akivaizdu, kad valdančioji dauguma Seime įmanoma tik kaip aplink LSDP susitelkusi frakcijų grupė. Tačiau problema yra Darbo partija. Tačiau šios partijos Seimo frakcijos sudėtis ir skaičius per kelias dienas gali pasikeisti kardinaliai, nes V. Adamkaus kalba gali paskatinti eilinius darbiečius išeiti iš jos ir pereiti pas pilietininkus, pas socialdemokratus ar dar į kokią kitą frakciją.
Tai, kad Loreta Graužinienė vyko į Rusiją pas savo partijos vadą ir tesugebėjo atsivežti jo įgaliojimų suspendavimą, rodo, kad jos važiavimas buvo bergždžias. Tokį dokumentą galima buvo parsiųsti ir faksu. Darbo partija Seime, atrodo, ruošiasi pralaimėjimui ir visų užgrobtų postų praradimui, regis, tą mes greitai pamatysime. Taigi darbiečiai netenka savo narių, savo įtakos ir savo autoriteto visuomenėje. Visa tai gali nulemti šios partijos populiarumą ir būsimųjų rinkimų rezultatus.
Kadangi Darbo partija yra įsitvirtinusi tik Seime ir Vyriausybėje – jos realus dalyvavimas valstybės sistemoje kol kas yra gan nominalus, todėl darbiečiai turėtų būti suinteresuoti išsaugoti bent nedidelį partijos populiarumą regionuose. Taigi ši partija, jeigu ji išties svarsto apie savo ilgalaikes perspektyvas, turi persiorientuoti ir veikti ne kaip didžiausia partija ir daugiausiai balsų turinti politinė jėga (nei balsai, nei Seimo nariai šiandien jau ne argumentas ir jau rytoj jie gali pereiti į kitas partijas), bet kaip gilios krizės ištikta struktūra, kurios vadovas iš tiesų slapstosi, eiliniai partiečiai jau galvoja apie išėjimą iš partijos, o Seimo nariai derasi dėl perėjimo į kitas frakcijas. Na, o deleguoti ministrai demonstruoja nepagarbą viešajai nuomonei ir moralinėms nuostatoms.
Tampa akivaizdu, jeigu eiliniai Seimo nariai darbiečiai neapsispręs, sprendimą padarys socialdemokratai. Jiems dabar ypač reikalinga parodyti save kaip ryžtingus, gebančius veikti konstruktyviai krizinėje situacijoje ir taip sutelkti aplink save šalininkus Seime ir gerbėjus tarp rinkėjų.
Dr. Lauras Bielinis yra VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, socialinių mokslų daktaras.
Ankstesnės „Rinkimų nuojautos“: 1 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_336517), 2 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_337859), 3 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_341226), 4 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_343065), 5 (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_349239), 6 (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_350054), 7 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_351780), 8 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_352548), 9 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_353801), 10 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_355542), 11 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_356216)
