Remigijus RAINYS
Ekologine avininkyste besiverčiančio Elektrėnų savivaldybės Gilučių kaime gyvenančio ūkininko Prano Gaidamavičiaus banda per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius patyrė 4 ar 5 vilkų antpuolius. 350 veislinių Romanovo veislės avelių "bendruomenė" per trumpą laikotarpį sumažėjo net pusšimčiu galvų.
Savo patirtą nuostolį ūkininkas vertina maždaug 17 - 18 tūkstančių litų. Apmaudžiausia, kad plėšrūnai sudraskė kone visą bandos prieauglį - 35 jauniklius, tad šiemet Pranas nelabai ką turės pasiūlyti netrukus atvyksiantiems pirkėjams.
Senį sudraskė vilkai
Kai rugpjūčio pradžioje iš ganyklos dingo 16 avių bei porą dešimčių ėriukų, ūkininkas neskubėjo dėl to kaltinti vilkų. Juo labiau kad šiose apylinkėse pilkųjų niekas nebuvo pastebėjęs jau daugelį metų. Net kai paieškojus miške buvo rastos septynios negyvos avys bei sužeistas veislinis avinas, šeimininkas buvo linkęs manyti, kad tai - sulaukėjusių šunų darbas. Kone visos avelės buvo iškandžiotas paslėpsnis, o Seniu vadinto avino nugaroje žiojėjo didelė plėštinė žaizda. Šis iš paties Hanoverio atgabentas ir 700 eurų, be transportavimo išlaidų, kainavęs patinas, matyt, narsiai gynė iš prigimties berages savo aveles. Net ir po visų veterinaro pastangų Senis netrukus taip pat nudvėsė.
Galimą vilkų kaltę pradžioje karštai neigė ir tik pernai įsteigtos Gamtos apsaugos asociacijos "Baltijos vilkas" nariai. Tačiau po vieno antpuolio jiems pavyko surasti pėdsakus, kurie, kaip ir kaprologinė bei genetinė ekspertizė, patvirtino, kad šią bandą puldinėja du suaugę vilkai ir keli šiemetinės vados vilkininkai. Tad "Baltijos vilko" aktyvistai aktyviai dalyvavo talkoje, kurios metu dalis Gilučių kaime esančios ganyklos nuo miško pusės buvo aptverta virve su raudonomis vėliavėlėmis. Ant vieno kilometro užtvarą juosiančios virvės talkininkai pritvirtino 2500 raudonų vėliavėlių ir tai jau kainavo apie 1500 litų. Visas šios ganyklos perimetras yra 3,5 kilometro ilgio, tad išlaidos dar gerokai padidės.
Už vilkų sudraskytas avis ūkininkas negauna jokios kompensacijos. Net oficialiame veterinarijos gydytojo surašomame akte apie gyvulių kritimo priežastis nėra grafos, kurioje būtų galima nurodyti, kad gyvulys krito nuo plėšrūno. Tad nėra ir jokios oficialios statistikos, kiek nuostolių vilkai padaro visos šalies mastu.
Saugiausia - salose
Kai valstybė už ekologinę avininkystę nustojo mokėti bene 200 litų išmokas už kiekvieną avį, auginti Romanovo veislės avis tapo beveik nuostolinga. Šie bet kuriuo metų laiku rujojantis gyvūnai nėra labai dideli, tačiau jų mėsa pasižymi itin geru skoniu ir neturi avienai būdingo kvapo. Pasak P. Gaidamavičiaus, nelabai kam rūpi ir šių avių vilna, kurią ūkininkas sandėliuoja ir naudoja tik pastatams apšiltinti. Pranas stebisi, kad vilkai savo išpuoliams pasirinko ganėtinai triukšmingoje vietoje esančią ganyklą: čia pat ir kone visą parą nenurimstanti automagistralė Vilnius - Kaunas, ir geležinkelis, o gerokai nuošalesnėje jo ganykloje prie Pajautiškės kaimo pilkieji nebuvo pasirodę nei karto.
45 aveles Pranas Gaidamavičius šiemet visai vasarai įkurdino tikrai saugiai. Aplinkosaugininkų prašymu jos buvo nugabentos į kelias nuo Kauno marių salas, kur turėjo "rūpintis", kad ką tik iškapoti krūmokšnių sąžalynai neatželtų. Ūkininkas baiminasi tik dėl to, kaip dabar reikės šias per vasarą sulaukėjusias minkštavilnes sugaudyti ir parsigabenti atgal - marių salų plotai pasirodė gerokai didesni, nei jis tikėjosi.
Mokydami sudraskė 40 avių
Vos prieš kelias dienas brangų veislinį sufolkų veislės aviną vilkai sudorojo ir Kupiškio rajone. Ne vienoje parodoje demonstruotas, 105 kilogramus sveriantis Šimonių kaimo ūkininko Alvydo Kavoliūno pasididžiavimas su dviem kiek mažesniais Romanovo veislės patinais buvo laikomas kone pačiame kaimo centre, aptvertas lentinėmis užtvaromis. Aptvarus nuo laukus skyrė ir Pelyšos upelis, tačiau vilkai sugebėjo savo auką išvyti iš užtvaro, perginti per upelį ir sudoroti. Vilkai sukandžiojo Tėvu vadinto avino kaklą, ištąsė žarnas, suėdė vieną šlaunį. A. Kavoliūnas mano, jog patyrė maždaug 1200 litų nuostolį.
Šiemet šiam ūkininkui, bemokydami savo jauniklius medžioti, vilkai sudraskė jau 40 jaunų avių. Plėšrūnų nesulaikė nei ganyklas juosiantis "elektrinis piemuo", nei naktimis šviečiantys žibintai, nei ant aptvarų užraišiotos raudonos vėliavėlės.
Šiauriniuose šalies rajonuose vilkai siautėja jau ne pirmus metus, tačiau ūkininkai pilkiams atsilyginti negali - dėl mažėjančios populiacijos vilkai vis griežčiau saugojami valstybės. Vilkų medžioklė leidžiama tik nuo gruodžio 1 dienos, o ir leidžiamų sumedžioti plėšrūnų kvota labai nedidelė. "Baltijos vilkų" duomenimis, šiuo metu šalies miškuose gyvena 200 - 300 vilkų, per sezoną jų galima nušauti tik 20. Tačiau kvotos vis dar skirstomos neatsižvelgiant į vilkų padaromą žalą, tad tarp medžiotojų vis dar galioja principas "Kas pirmesnis, tas gudresnis". Todėl Varėnos miškuose, kur vilkai jau daugelį metų nelietė naminių gyvulių, jų kažkodėl leidžiama nušauti daugiau, nei plėšrūnų terorizuojamuose šiaurės rytiniuose rajonuose. Medžiotojai neatsižvelgia ir į tai, jog avis, veršelius bei kitus smulkesnius naminius gyvulius daugiausiai puola vienišiai vilkai. Gausesnės pilkių šeimynos pajėgia miškuose susimedžioti didesnius laukinius žvėris, todėl į ganyklas bei aptvarus patraukia gerokai rečiau.
Sužvėrėję krankliai
Neseniai apie 1500 litų nuostolį patyrė ir Biržų rajono Dvargalių kaime ūkininkaujantys avių augintojai Kristina ir Jūris Milišiūnai. Tiesa, ūkininkai tikina nukentėję ne nuo vilkų, o nuo jų aveles daigojančių... kranklių. Dar rugsėjo pradžioje po nakties Kristina pamatė iš aptvaro išėjusias ir po laukus pasklidusias avis, virš kurių skraidė dideli juodi paukščiai. Artėjant žmonėms, krankliai traukėsi į netoliese augantį miškelį. Aptvare ūkininkai rado tris nebegyvas avis, kurioms buvo iškapotos akys, prakirsta pilvaplėvė, išpešiota vilna. Dar dviejų sužeistų avelių kaktose bei šonuose raudonavo nedidelės žaizdelės.
Tačiau fakto, kad avimis atsirado ir mirtini sparnuoti priešai, neskubėjo patvirtinti nei veterinarai, nei aplinkosaugininkai. Tarpusavyje nesutaria ir kiti avių augintojai, kurie yra matę, kaip krankliai kartais užpuola ir užkapoja tik ką atsiristus ir iš plėvės dar neišsivadavusius ėriukus, kurių motinos nesuspėja apginti. Tačiau kad krankliai įveiktų didesnes aveles... Šiaip jau šie paukščiai minta tik dvėseliena, todėl, specialistų manymu reikėtų ieškoti kitų avių kritimo priežąsčių, o krankliai dorojo jau nebegyvus gyvulius.
Oponentų neįtikino ir po poros parų kranklių pakartotas išpuolis, kai jie kone šeimininkų akivaizdoje užkapojo dar vieną avį. Veterinarijos gydytojo patarti, K. ir J. Milišiūnai maitą paliko lauke, nes kol turi ką lesti, paukščiai neva neliečia gyvųjų gyvulių. Po kelių dienų iš užkapotos avies teliko tik skuteliai. Kaip nors kitaip savo nuosavybės ūkininkai ginti negalėjo, nes krankliai - valstybės saugomi paukščiai, kurių medžioti nevalia. Tad telieka šiuos plėšikus tik gąsdinti tuščiais šūviais ar kitais sparnuočiams nepatinkančiais garsais. Prie jų protingi plunksnuočiai ilgainiui pripranta ir nebekreipia dėmesio.
Žuvininkystės ūkiai iki šiol nesėkmingai ginasi nuo jūriniais krankliais vadinamų kormoranų, kurie kasmet iki dugno visiškai "ištuština" po vieną statistinį karpius auginančių įmonių tvenkinį ir iš pajūrio skverbiasi į vis toliau nuo Kuršių marių esančias teritorijas. Šie protingi paukščiai greitai perpranta bet kokias naujas juos baidančių žuvininkų gudrybes ir, atrodytų, tiesiog šaiposi iš jų pastangų.
Gervėms patiko kopūstai
Laukiniai paukščiai terorizuoja ne tik gyvulininkus. Neseniai būriai kitos neva nykstančios bei saugotinos rūšies plunksnuočių užpuolė Panevėžio rajono Pumpėnų seniūnijos ūkininkų laukus. Didžiulius Vilkiškių kaimo ūkininkų puoselėtus kopūstų, miežių bei bulvių plotus suniokojo pulkai gervių - savo snapais bei aštriais nagais jos padarė didžiulių nuostolių. Lina ir Vaidas Gegieckai už 2 ha plote išaugintus vėlyvuosius kopustus tikėjosi gauti mažiausiai 30 000 litų, tačiau vieną rytą pastebėjo, kad laukas ištryptas, kopūstų galvos prakirstos ir išlesiotos, o kopūstlapiai išdraskyti nagais. Kaltininkus išdavė čia pat besiplaikstančios pilkųjų gervių plunksnos. Paukščiai suniokojo apie 50 tonų bebaigiančių augti kopūstų.
Gervės taip išmindė ir greta esantį ūkininko Virgilijaus Navalinsko miežių lauką, kad atvažiavusiam kombainui nebebuvo ką kulti.
Netrukus šie paukščiai surengė savo "bulviakasį" ūkininko Stasio Aleksandravičiaus lauke - bene pusantro tūkstančio pilkųjų gervių, stebint nustėrusiam šeimininkui, nagais draskė ir kasė bulvių kelmus. Manoma, kad gervės po bulvių kerais ieškojo kirmėlių, tačiau nevengė snapais pakapoti ir pačių bulvių. "Nekviestos talkos" rezultatas - apie 45 tonos suniokotų bulvių, 30 000 litų nuostolis. Paukščiai šiose apylinkėse siautėjo kelias dienas, nepaisydami jas automobilių signalais baidančių žmonių. Nakčiai gervės pasitraukdavo į tolėliau esančią Žaliąją girią, o vos išaušus rengdavo naują antpuolį į laukus.
Stebint tokią gausią šių plėšikaujančių paukščių populiaciją, ūkininkams kilo teisėti įtarimai, ar gervės vis dar turi teisę būti įrašytos ir 1976 metais išleistą Raudonąją knygą, kaip nykstanti rūšis?
