Nuo dieviškos palaimos iki pragariškos kančios
Irena ZUBRICKIENĖ
Statistikos departamento duomenimis, pernai dėl narkotinių medžiagų vartojimo Lietuvoje mirė 72 žmonės, tai yra 10 asmenų daugiau nei užpernai. Dauguma jų - 86 procentai... buvo vyrai. Skaičiuojant pagal amžių, 3 mirusieji buvo 15 - 19 metų jaunuoliai.
Ne vienas, šiuo metu sergantis priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, savo ligos "karjerą" pradėjo patekęs už grotų. Skaičiuojama, kad įkalinimo įstaigose kvaišalais nuolat svaiginasi kas šeštas įkalintas asmuo. Iš kalinčių moterų ši priklausomybė metų pradžioje buvo pripažinta kas trečiai kalinei. Jeigu skaičiuotume asmenis, panorusius išlipti iš kvaišalų liūno, jų bene daugiausia irgi būtų įkalinimo įstaigose. Taip mano Marijampolės pataisos namų darbuotojai, paraginę nuteistuosius anonimiškai atverti savo mintis apie narkotikų vietą jų gyvenime. Rašinių, sudėtų į knygelę "Nuo dieviškos palaimos iki pragariškos kančios", ištraukas siūlome ir "Akistatos" skaitytojams. Tai - pačių narkomanų ir su narkomanais gyvenusiųjų mintys, pastebėjimai, išvados, pamokančios užuominos.
Naujokus gaudo "arkliai"
"Augęs padorioje šeimoje, prieš kokius 3 metus jis pats nebūtų pagalvojęs, kad mirs nuo narkotikų. Tėvai taip pat nesitikėjo. Šeimoje nėra buvę nė vieno žmogaus, kuris būtų turėjęs ką nors bendra su narkotikais. Tad ir apie kvaišalus teikiama informacija jiems būdavo neįdomi. Tai - apie mano draugą (24 m.), kuris buvo rastas negyvas Vilniuje, Neries krantinėje.
Šis jaunuolis, augęs kaime ir kaimo diskotekas iškeitęs į triukšmingo miesto klubus, juose ir atrado "kaifo" teikiamus malonumus. Kartą jis eilinį vakarą sėdėjo klube prie alaus bokalo. Viskas tuo ir būtų pasibaigę, jeigu ne naujasis pažįstamas, kuris tą vakarą atėjo į klubą iš anksto turėdamas tikslą ką nors "užmesti ant adatos". Taip pasipelnyti sumanę žmonės vadinami "arkliais".
"Arklys", prisėdęs prie jaunuolio, užmezgė pokalbį. Tokie bendrą kalbą su nepažįstamaisiais randa greitai ir ją lenkia būtent taip, kaip patys nori. Išgirdęs, kad ilgokai vakarojęs jaunuolis jaučiasi per daug "apsinešęs", "arklys" pasiūlė prasiblaivyti ir dar pašėlti. Iškart pasakė - "gydytis" kvaišalais. Ir dar patikino: "Nuo to ateityje tikrai nieko nebus".
Abu kartu nuėjo į tualetą, "arklys" užmaišė amfetamino, vadinamo "amfa". Labai svarbus pirmas kartas - atitaikyti tikslią dozę, jeigu nori ilgai turėti klientą (o geras "arklys" mažai kada prašauna). Kiek prasiblaivęs jaunuolis dar bandė atsisakyti, bet "arklys" patikino, kad bus galima nemokėti pinigų, "jeigu kas ne taip".
Kai adata ir "amfa" pasiekė tikslą, jaunuolis pritūpė, užmerkė akis ir nuo kojų galų pajuto beprotiškai nuostabių šiurpuliukų bangą, kylančią vis aukščiau ir aukščiau. Kai banga pasiekė smegenis, rodės, atsivėrė devintasis dangus - jaunuolis pajuto, kad alkoholio atimtas jėgas "amfa" po truputį grąžina dvigubai. Tai pats gerai žinau, nes esu patyręs. Kai jaunuolis pajuto malonią šilumą, nuo kurios tarytum patys būtų atsistoję plaukai, jis bandė suglostyti plaukus ranka, bet užplūdusi nauja banga neleido to padaryti. Tranki muzika tarsi kvietė: "Kelkis, žmogau, pajusk kojų lengvumą, judesių grakštumą!" Vaikinas atsistojo nuotaikingas, kupinas jėgų, į "arklio" klausimą apie palaimą atsakė, jog niekada tokio jausmo nebuvo patyręs - esąs visiškai blaivus, ir pravėrė salės duris linksmybėms. "Arklys" su juo skubiai atsisveikino ir dar spėjo pasakyti, kaip jį susirasti kitą kartą, jeigu ir vėl norėtų pajausti tą patį. Viskas - nauja auka užverbuota, pinigai byrės! "Arkliui" nesvarbu, kad ką tik iškepto narkomano laukia mirtis..."
(Nuteistasis Rimas K., 31 m., septintas teistumas.)
Masalas - artimųjų remiami kaliniai
"Ir aš "zonoje" gyvenau tarp narkomanų ir sulaukdavau siūlymų pabandyti narkotikų, bet visada atsisakydavau pagalvodamas, jog tas vienintelis kartas gali būti lemiamas. Suprasdavau, kodėl bando įtraukti būtent mane - juk manimi rūpinosi artimieji, nuolat lankė, perduodavo siuntinių ir pinigų. Tai labai naudinga ir narkomanams, ir narkotikų platintojams. Juk tapęs narkomanu viską, ką gaučiau iš artimųjų, atiduočiau už kvaišalus. Būčiau įtrauktas pinigais ar daiktais padėti ir kitiems, nes dauguma narkomanų "zonoje" būna nutraukę ryšius su savo artimaisiais.
Matydavau, kad už bet kokius kvaišalus gaunami labai dideli pinigai - narkotikų pardavėjai kraunasi didelį kapitalą. Dažnai narkomanus "zonoje" vienaip ar kitaip skriaudžia už negrąžintas skolas. Narkomanas - antrarūšis žmogus: jis negali pasipriešinti prieš nevartojantįjį, nes ne tik bijo, bet ir neturi teisės. Kvaišalais apsidusinę kaliniai artimųjų atsiųstus pinigus ir siuntinius iškeičia į narkotikų dozę. Parduoda net drabužius - pasilieka tik tai, kuo yra apsirengę. Matydavau, kaip rašo laiškus ar skambina į namus meluodami, esą netyčia sudaužė televizorių ar kokį nors kitą vertingą daiktą, už kurį reikia sumokėti. Antraip - laukia kančios. Tokie patikliems saviškiams nurodo gan dideles sumas ir melu apdumia artimuosius. Narkomanas dėl dozės gali apgauti bet ką - net labiausiai mylinčias mamas".
(Nuteistasis Mindaugas R., 33 m., antras teistumas.)
Mintys - tik juodos ir piktos
"Tas, kuris tik pradeda svaigintis, jaučiasi labai protingas ir yra įsitikinęs, kad jis tai jau tikrai sugebės laiku sustoti. Bet "zonoje" tikrai nėra tokių, kurie po pirmo karto nebandytų antrąkart, po antro - trečią ir "nesėstų ant adatos". Po penkto karto tu jau "pagautas" ir priklausai nuo miltelių, nors pats šito dar nesuvoki. O kai suvoki, būna jau vėlu, nes kvaišalai jau būna gyvenimo tikslas. Iš pradžių, aišku, palaima... Ir netgi išdidumo jausmas... O kaipgi - juk tu toks "kietas", esi išrinktųjų rate... O paskui ... tu jau negali kitaip, nes tave traukia nenusakoma jėga. Tada prasideda kasdienybė valdančių minčių košmare: tu galvoji tik apie viena - kur gauti pinigų? Jeigu negauni įsidurti, pasaulis aplink pasidaro juodas - net lietus juodas, net skaisti saulė apsiblaususi, o visi žmonės panašūs į išgamas! Pasidaro pačiam baisu - apima panika, nes mintys sukasi tik apie miltelius. Niekini save, bet vis tiek galvoji tik apie juos. Ir baisiai pavydi tiems, kurie dar niekada nebandę. Tuo pat metu nekenti jų už tai, kad jie kitokie, kad neišgyvena tavo košmaro. O paskui bėgi prašyti skolon. Esi pasirengęs nuolankiai prašyti, maldauti, žadėti, net staugti ar lietuje stovėti 8 valandas, kad skolintojas, kuris tave laiko tik mėsa - supuvusia mėsa, pasmerkta mirti - pagaliau susimylėtų...
Narkomanas griauna viską, prie ko prisiliečia. Savo esybe, savo dvasia, savo pykčiu. Jis džiaugiasi, kai ir kitas žmogus pripratinamas prie narkotikų. Jis ir pavydi tiems, kurie nėra priklausomi, ir nori, jog ir jie kartu papultų į gyvenimo pragarą ir pūtų tebebūdami gyvi".
(Nuteistasis Saulius T., 34 m., antras teistumas.)
Išlipti iš liūno sunku
"Atsikratyti narkotikų - tai tas pats, kas be priežasties palikti patį mylimiausią žmogų, kuris tau nieko blogo nepadarė ir suteikia vien džiaugsmą ir palaimą, duoda naujų jėgų gyventi. Visi žinome, ką reiškia būti įsimylėjusiems. Tuo metu esame laimingi, džiaugiamės, kai būname kartu, vaikštome susikibę už rankų, miegame vienas kito glėbyje. Žinome ir tai, kas nutinka, kai šalia nebėra mylimo žmogaus. Mūsų nuotaika dingsta, tampame irzlūs ir nervingi, mus užvaldo depresija - net susergame: pakyla temperatūra, nebegalime užmigti, žvilgsnis tampa stiklinis, dėmesys išgaruoja... Tuo metu kiekvienas galime padaryti bet ką, kad tik susigrąžintume savo mylimą žmogų, nes jis - didžiausia mūsų gyvenimo dalis. Dėl to esame pasiryžę paminti net savo moralę ir garbę. Kai narkomanui trūksta narkotikų, jis irgi jaučiasi taip, lyg būtų praradęs patį mylimiausią, todėl ir pasiryžęs bet kam..."
(Nuteistasis Algis D., 31 m., trečias teistumas.)
Ir narkomanai svajoja
"Tris kartus pradėjęs vartoti narkotikus ir tris kartus juos metęs, dabar jau beveik metai, kai esu išlipęs iš to kvaišalų liūno. Lankau anoniminių narkomanų grupę ir tikiu, kad savo priklausomybę įveiksiu. Šiuo metu man iki bausmės pabaigos jau nedaug likę. Turiu konkrečių planų, ką išėjęs veiksiu, kuo užsiimsiu. Iki šiol neturėjau jokios specialybės, nes kai "kaifavau", maniau, jog dirbti man niekada nereikės. Dabar, aišku, esu kitokios nuomonės. Net neįsivaizduoju, ką būtų galima gyvenime nuveikti be darbo. Todėl čia, "zonoje", įgijau 2 specialybes, kurios laisvėje man bus labai reikalingos. Taip pat noriu sukurti šeimą, noriu mylėti ir būti mylimas, jaustis esąs kam nors reikalingas. Iki šiol aš jausdavausi tik atstumiamas - dabar noriu gyventi, o ne egzistuoti. Štai dėl ko verta kvaišalams ištarti amžiną sudiev..."
(Nuteistasis Kęstutis V. , 35 m., trečias teistumas)
*****
Didžiausias nusikalstamumas, susijęs su disponavimu narkotikais ir jų kontrabanda, pernai buvo užregistruotas Visagino savivaldybėje: 100 000 gyventojų teko 174 tokio pobūdžio nusikaltimai.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Lietuvos įkalinimo įstaigose kvaišalais svaiginasi kas šeštas nuteistasis, manydamas, jog laisvėje to nedarys
2008 07 23
