Sigitas STASAITIS
Vaitiekūnų kaimo apylinkėse (Radviliškio ir Kėdainių rajonų sankirtoje) jau kone penkerius metus kyla paslaptingi gaisrai: dega žmonių tvartai, ūkiniai pastatai, šieno stirtos. Žmonės seniai įtaria iš Kauno atsikrausčiusį Joną Pesecką, tačiau įrodymų nėra. Prieš kelias dienas kaunietis buvo nutvertas už rankos. Dabar jis tardymo izoliatoriuje, o vaitiekūniečiai svarsto, kad anksčiau ar vėliau padegimų maniakas grįš. Kas laukia tuomet?
Nelaimės prasidėjo atvykus naujokui
Kauniečio Jono Pesecko (49 m.) tėvai, matyt, labai mylėjo vienas kitą, nes abu mirė tą pačią dieną. Senukus gražiai palaidojus į jų vienkiemį prie Vaitiekūnų kaimo atsikraustė kaunietis sūnus Jonas. Daugeliui iš karto nepatiko darbštumu nepasižymintis naujokas - jis neaugino gyvulių, neūkininkavo, tik slankiojo be darbo po apylinkes. Tik pavasariais atvykėlis eidavo į vietinės žemės ūkio bendrovės laukus parinkti akmenų. Dabar, kai J. Peseckas sugautas, daug kas kaime sako:
- Reikėjo gi užsidirbti "ant degtukų"...
Po kelių mėnesių kaimiečiai pastebėjo naujakurio pomėgį ugniai - jau patį pirmąjį pavasarį aplink vienkiemį pajuodo išdegintos ganyklos. Jonas ne šiaip sau išdegindavo - žolę kurstydavo ir kurstydavo, kol juoda plynė imdavo supti sodybą iš visų keturių pusių. Ir taip kiekvieną pavasarį. Daug kas kaime deginti žolę laiko naudingu dalyku, tad į J. Pesecko pomėgį buvo numota ranka. Kaimiečiai kur kas labiau sunerimo, kai supleškėjo netoli J. Pesecko namų stovėjęs svirnas, netrukus naktį - didžiulė šiaudų kaugė, o dar po kiek laiko - negyvenamos sodybos ūkinis pastatas. Tapo aišku, jog visa tai padegta specialiai, tačiau po apylinkes pasisukiojęs vietinės nuovados pareigūnas išvažiavo nieko nepešęs. Bandė aiškintis patys kaimiečiai, vis labiau ėmę įtarinėti J. Pesecką. Kalbama, jog Aldonos Valionienės ir Virginijos Miežinienės sūnūs įtariamajam užvažiavo į marmūzę, tačiau tas vis vien neigė krečiąs eibes.
Niekas neturėjo įrodymų
Netrukus vieną naktį "raudonasis gaidys" atsitūpė ant Aldonos Valionienės ūkinio pastato. Ir vėl įtartas J. Peseckas, tačiau tas atkakliai gynėsi, sakė:
- Nekalbėkit nesąmonių. Žiūrėkit, ir mano paties ūkinis supleškėjo!
Tai buvo tiesa, pavasarį tikrai sudegė J. Pesecko ūkinis, tačiau po to padegimų košmaras tik įsismarkavo. Supleškėjo Stasio Jako ūkinis pastatas. Ūkininkas Vytautas Kundrotas netoli Vaitiekūnų uošvių daržinėje susikrovė šieną, kuris paslaptingai supleškėjo su visa daržine.
Netoliese, Pyplių kaime, stūksojo žemės ūkio bendrovės šiaudų stirta. Nesunku atspėti, jog vieną naktį iš to gero irgi liko tik išdegusi žemė.
Akylesnis skaitytojas tikriausiai pastebėjo, kad įtariamąjį kumščiais paauklėjo tik du jaunuoliai, o degė tik vieno jų tėvų ūkinis. Ne, neliko nenubaustas ir antrasis. Šiemet paslaptingai užsiliepsnojo ir V. Miežinienės ūkinis pastatas.
- Penktadienį grįžome iš miesto, atsigulėme, - prisimena ūkininkė. - Nepraėjo ir pora valandų, kaip mūsų kiemas nušvito raudonomis pašvaistėmis. Aš įtariu, kas padegė pastatą, tačiau įrodyti negaliu, nes nemačiau.
Padegimo versijos neatmetė ir ugniagesių ekspertai, tačiau nusikaltėlis nebuvo surastas. V. Miežinienė tvirtina, kad jos pastatas galėjo būti padegtas iš keršto, o konfliktavusi ji su vieninteliu J. Pesecku. Prieš trejetą metų Jonas neva kažkam pasigyrė, jog salietra nunuodijo V. Miežinienės mamos karvę, po to buvo įtartas pavogęs Virginijos invalido brolio veršį. Gyvulys tikrai buvo rastas Jono tvarte, tačiau kaltinimai vagyste nepateikti.
Priremtas įkalčiais prisipažino
Maniako siautėjimas baigėsi po dešimto paslaptingo gaisro. Šiemet liepą temstant nuodėguliais virto žemės ūkio bendrovės daržinė su šienu. Atvykę ugniagesių ekspertai iš karto pasakė, jog daržinę padegė arba žaibas, arba piktavalio ranka - pastate nebuvo elektros, o šienas sukrautas sausas. Sulaikytas įtariamasis J. Peseckas neprisipažino ir net pateikė alibi - gaisro metu jis neva laistęs tėvų kapus.
- Ką jis tauškia, - nesutiko bendrovės pirmininkas Adolfas Šniauka. - Prieš pat užsidegant daržinei pats mačiau Pesecką skubiai nueinantį nuo daržinės tolyn. Ir dar kai kas matė!
Šįkart kriminalistai taip rimtai pasišnekėjo su įtariamuoju, jog netrukus jis parašė eilutes, nuo kurių ir pradėta baudžiamoji byla dėl tyčinio turto sunaikinimo: "Aš padegiau daržinę".
Suprantama, pareigūnai pasiteiravo, kodėl J. Peseckas tai padarė. Padegėjas paaiškino, jog taip... gelbėjęs bendrovės turtą nuo vagystės.
- Žinojau, kad kai kas iš vaitiekūniškių būtinai važiuos į daržinę vogti bendrovės šieno, todėl nutariau viską supleškinti, kad vagims nekliūtų!
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Beje, įkliuvėlis kategoriškai neigia sukėlęs kitus gaisrus, tik pripažįsta supleškinęs savo ūkinį pastatą neatsargiai degindamas žolę. Ką gi, ir už bendrovei padarytą 4 898 litų žalą Jonas Peseckas (jei tik psichiatrai nepripažins jo nepakaltinamu) stos prieš teismą. Suimtasis dabar tūno Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl korespondentas negalėjo susitikti su nedorėliu. Tepavyko sužinoti, jog pirmą kartą už grotų pakliuvęs padegėjas labai dreba, kad kolonijoje nebūtų padarytas "gaidžiu", tai yra priskirtas skriaudžiamųjų kastai.
Padegama dėl daugelio priežasčių
Apie padegimus ir padegėjus žinoma nuo žilos senovės. 356 metais prieš Kristų senovės Graikijos Efeso mieste (dabar Turkija) gyveno batsiuvys Herostratas. Kurpiaus gyvenimo tikslas buvo bet kokia kaina išgarsėti. Ir jis išgarsėjo... padegęs Dzeuso dukros, Apolono sesers dvynės, žvėrių bei medžioklės deivės Artemidės, šventyklą. Šventykla buvo didžiulė, puošta milijonais ornamentų, vėliau ne veltui pripažinta vienu iš pasaulio stebuklų. Nuo to laiko herostratais vadinami tuščiagarbiai žmonės, dėl išgarsėjimo nevengiantys net nusikalsti.
Vadovėliuose, iš kurių mokosi ugniagesių ekspertai, padegimai suklasifikuoti pagal motyvus.
Pirmoji ir mums jau žinoma - iš keršto. Neretai gaisrai kyla siekiant nuslėpti vagystę. Mafijos tėvu vadinamas šiaulietis V. Antonovas 1971 metais Šiauliuose dirbo ugniagesių pamainos viršininku. Darbo metu jis tyliai dviračiu numynė į Šiaulių ligoninę, su bičiuliu išplėšė jos kasą ir padegė uždelsto veikimo įtaisu, kurio aprašymą rado rusiškoje 1943 metų knygelėje, skirtoje partizanams diversantams. Gaisras ligoninėje kilo V. Antovovui spėjus nepastebimai grįžti į darbo vietą. V. Antonovas negailėdamas vandens pats gesino savo paties nusikaltimą, pats pasirašė gaisro aktą. Sovietmečiu prieš revizijas nuolat pleškėdavo bazės ir parduotuvės.
Blogiau, kai padegdamas pastatą nusikaltėlis siekia paslėpti kur kas sunkesnio nusikaltimo - žmogžudystės - pėdsakus. "Akistata" dešimtis kartų yra rašiusi, kaip užgesinus kokį vienkiemį tarp nuodėgulių buvo rasti suanglėję jo gyventojų palaikai.
Neretai kas nors padegama ir iš paprasčiausio chuliganizmo. Kiekviename mieste paaugliai žiebtuvėliais degina taksofonų ragelius. Atrodytų, tai tik pokštas, tačiau vienas ragelis kainuoja 224 litus. Patirdamas didžiulius nuostolius, telekomas skuba branginti savo paslaugas.
Narkomanė norėjo pasišildyti
Pastaruoju metu buvo prasidėję padegimai iš savanaudiškų paskatų. Neseniai Vyriausybė buvo paskelbusi, jog padegėliams be eilės grąžinami rubliniai indėliai. Kai šalyje pieno perteklius ir daugelio smulkių ūkininkų apgriuvę ištuštėję tvartai tapo niekam nereikalingi, kai kas greitai "pagavo mintį"... Šiaip klasikinis padegimas iš savanaudiškų paskatų žinomas reketo pavadinimu. Tiek tarpukario Lietuvoje, tiek dabar ūkininkai, parduotuvių bei lentpjūvių savininkai gaudavo ir gauna raštelių, kuriuose anonimai siūlo į tam tikrą vietą padėti išpirką arba laukti gaisro.
Vadovėlyje minima dar viena gana reta padegimų priežastis - reabilitacijos tikslais. Berods 1973 metais netoli Panevėžio gyveno labai pikti ir pavydūs sutuoktiniai. Vienam kaimynui iš pavydo, kitam iš keršto vyras ėmė deginti šių tvartus. Po kažkelinto gaisro įtariamasis buvo suimtas, nuo milicininkų gavo į kailį, tačiau nė už ką neprisipažino, o įrodymų nebuvo. Jau buvo ruošiamasi padegėją paleisti, tačiau netikėtai su degtukais rankoje įkliuvo įtariamojo žmona, nemokšiškai bandžiusi supleškinti kolūkio daržinę. Išsigandusi moteris ne tik papasakojo apie vyro darbelius, bet ir apie savo planą reabilituoti vyrą. Pagal sumanymą, vyrui betupint už grotų kilęs naujas gaisras turėjo brangiausiąjį reabilituoti, milicijos jėgas nukreipti kito padegėjo paieškoms. Pagal sovietmečio madą padegėjai buvo ne triukšmingai teisiami, o tyliai uždaryti į "durnyną".
Radviliškietė narkomanė Birutė Savickienė (39 m.) turi liguistą potraukį padeginėti ir tai daro dėl kelių dalykų. 1999-aisiais kaimynai Mykolas ir Ona Marengolcai Birutei papriekaištavo dėl triukšmo ir netvarkos, tad B. Savickienė iš keršto padegė šių padorių žmonių buto duris. Atlikusi 1 metų bausmę kolonijoje B. Savickienė nenurimo, grįžusi M. ir O. Marengolcus grasino padegti iš savanaudiškų paskatų - anoniminiais laiškeliais reikalavo pinigų. Išpirkos taip ir nesulaukusi, 2000-ųjų gegužę jau iš chuliganiškų paskatų supleškino visai nepažįstamo invalido pensininko sodo namelį. Birutė buvo taip apspangusi nuo narkotikų, kad nesugebėjo net pabėgti iš nusikaltimo vietos. Teisme ji paaiškino buvusi labai pikta ant visuomenės, be to, norėjusi... pasišildyti.
Dauguma padegėjų sugaunami
Itin pavojingi psichiškai nesveiki padegėjai. Lygiai prieš metus dėl žmonos neištikimybės pakriko nervai radviliškiečiui V. Raubai, gyvenusiam Jaramino gatvės 33-iajame name. Gražų liepos rytą ligonis priešmirtiniame laiške iškeikė per naktį negrįžusią žmoną, išgėręs užkūrė krosnį, atsuko dujų baliono čiaupą ir, glėby suspaudęs 4 metukų dukrelę, ėmė laukti mirties. Nugriaudėjus sprogimui žiauriai apdegė niekuo dėta mergaitė, nukentėjo namas ir kaimynų butai, o padegėjas liko gyvas ir nusidūrė peiliu.
Labai retai, tačiau padegama ir politiniais tikslais. Žinia, penktasis Romos diktatorius Neronas (valdė 37 - 68 m. prieš Kristų) buvo Senato įtartas supleškinęs Romą. Kraugerys, kuris valdė užmušęs tikrą savo motiną bei dvi žmonas, išsisuko apkaltinęs tuomet persekiotą krikščionių sektą. 1933 metų vasarį supleškėjus Vokietijos Reichstagui ką tik iškeptas šalies kancleris A. Hitleris turėjo keleriopos naudos: paleidęs parlamentą visą šalies valdžią suėmė į savo tvirtas rankas, uždraudė visas partijas, pradėdamas nuo komunistų, kuriuos apkaltino padegimu ir teisė.
Pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorių, šiuo metu maždaug 5 procentai visų kylančių gaisrų - padegimai. Pavyzdžiui, Šiauliuose iš 306 per pusmetį registruotų gaisrų 16 kilo nuo piktavalio rankos. Atrodytų, nedaug, tačiau padegimais padaroma nuo pusės iki dviejų trečdalių visų gaisrų nuostolių. Šiemet kovo 31-ąją piktavalio ranka į audinių parduotuvės vitriną Šiauliuose metė akmenį ir butelį su benzinu. Nuostoliai - 400 000 litų! Lietuvoje sustiprėjus draudimo verslui padegimų kiek sumažėjo. Nuteistas garsus teroristas šiaulietis A. Kibildis, iš parduotuvės "Technocentras" direktorius nesulaukęs išpirkos, savo "gizelius" padeginėti ir sproginti parduotuvę siuntė 5 kartus. Naivuolis nežinojo, kad žalą daro draudimo bendrovei, kuri lengviau atsikvėpė teroristui paskelbus 19 metų nuosprendį.
Pasak ugniagesių inspektorių, padegimai praktiškai visada atpažįstami pagal ugnies kilimo židinį, kuris slenka vadinamuoju ugnies kūgiu. Kai padegėjas pridaro itin daug nuostolių, į nusikaltimo vietą atvyksta mobili Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento laboratorija iš Vilniaus. Didesnė dalis padegėjų anksčiau ar vėliau demaskuojami.
