Amžino karnavalo ir meilės šalis (4)
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ, Vytautas ŽUTAUTAS
Jau sugrįžus mus pasiekė žinia, kad Kuboje uždrausta rūkyti viešose vietose. Apie tai girdėjome dar ten viešėdami, bet su mumis bendravę kubiečiai netikėjo, kad naujoji tvarka prigis. Kaip bus iš tikrųjų, sužinosime po pusmečio, bet pirmosiomis dienomis specialūs inspektoriai labai uoliai kibo į darbą. Kubiečiams neleidžiama rūkyti kondicionierių vėdinamose vietose, biuruose, mokyklose, sporto centruose. Valdžios spendimu draudžiama tabaką pardavinėti jaunesniems nei 16 metų vaikams bei arčiau nei per 100 metrų nuo mokyklų.
Daug pinigų kvepia tabaku
Visos šios priemonės - tam, kad sumažėtų sergamumas plaučių vėžiu. Kalbama, kad pats Fidelis Kastras, pagarsėjęs kaip užkietėjęs rūkalius, dabar neberūko. Tačiau dauguma kubiečių nepaleidžia cigarų ar cigarečių iš burnos. Varguomenė rūko iš tamsaus tabako pagamintas cigaretes be filtro. Jų galima nusipirkti pagal korteles už pesus. Vyresniems kaip 50 metų gyventojams įvesta net rūkymo pašalpa. Ir tai, ko gero, suprantama, nes kaip tik iš Kubos po pasaulį pasklido tabakas. Per pirmąją kelionę į Ameriką 1492 metais tabaką rūkyti pabandė Kristupas Kolumbas. Nors įprotis ir žalingas, jis pasklido plačiai. Ir dabar Kuba garsėja cigarais - už rankomis susuktus labai gerus cigarus sala per metus uždirba apie 240 milijonų dolerių. Pasakojama, kad patys geriausi tie cigarai, kuriuos moterys susuka pasidėjusios sau ant šlaunų. Kai lankėmės cigarų fabrike, mums šią legendą paneigė. Kubietės tik rūšiuoja tabako lapus pasidėjusios ant kelių. Suka cigarus dažniausiai vyrai - "torcedores". Ir ne šlaunimis, bet vikriais ir stipriais pirštais. Darbas monotoniškas ir labai sunkus, tad nuo 1856 metų fabrikuose garsiai skaitomi romanai.
Niekas nesako, kad rūkyti sveika, bet yra visokių pavyzdžių. Vinstonas Čerčilis per dieną surūkydavo po 9 Havanos cigarus ir mirė sulaukęs 90 metų. Havanos cigarus labai mėgo ir rašytojas Ernestas Hemingvėjus. 1946 metais Havanos "Nacional Hotel" viešbutyje per vienus pietus susitikę E. Hemingvėjus ir V. Čerčilis surengė cigarų rūkymo varžybas. Tai tapo tradicija. Rūkaliai kasmet traukia į Kubą, kad pasivaržytų, kuris daugiau surūkys. Cigarų festivalis paprastai baigiamas aukcionu, kurį veda pats Fidelis. Visi aukcione uždirbti pinigai skiriami medicinai. Galima sakyti, kad gydymui skirti pinigai kvepia tabaku.
Kokteiliai, išgarsinti Hemingvėjaus
Havanoje turbūt būtų nuodėmė neaplankyti vietų, susijusių su rašytoju, Nobelio premijos laureatu Ernestu Hemingvėjumi. Kuboje jis gyveno nuo 1940 metų, finansiškai rėmė pogrindininkus, kovojančius prieš F. Batistos režimą. Kuboje parašyti vieni geriausių E. Hemingvėjaus kūrinių. Didžiausias šedevras, pelnęs Pulicerio, o 1954 metais - ir Nobelio premiją, yra romanas "Senis ir jūra", sukurtas žvejų kaimelyje Kochimare. Žvejo Santjago paveikslui nusižiūrėtas Gregoris Fuentesas, "Pilaro" kapitonas. Gregoris tapo legenda, jis - dažniausiai fotografuojamas Kubos žvejys.
Havanoje apie E. Hemingvėjų ir dabar sklando legendos. Bet ne tiek apie jo kūrybą, kiek apie girtuokliavimą. Šampaną, viskį, konjaką ir romą rašytojas rinkosi ne pagal butelio etiketę, bet pagal kokybę. E. Hemingvėjus išgarsino du barus ir kelis kokteilius. Ir dabar į "Bodeguita del Medio" ir "Floriditos" barus turistai plaukia miniomis, kad pasėdėtų ant tų pačių kėdžių, ant kurių sėdėjo rašytojas, kad išgertų po stiklinę kokteilio, kurį mėgo E. Hemingvėjus. Jis pats sakydavo, kad savo "mochitą" geriąs "Bodeguitoje", o "daikiri" - "Floriditoje".
Mūsų palydovė rusaitė Marina veda mus į "Bodeguitą". Matyt, užsikimšusi kanalizacija, nes prie įėjimo dirba santechnikai. Bare sausakimša, bet barmenai dirba vikriai. Ant baro paruošta 20 stiklinių kokteilių, kurias išperka akimirksniu. Užsisakom po "mochitą". Tai nepigus malonumas, kurį sau gali leisti tik turistai, mat vienos stiklinės kaina - 8 kukai. Koktelis gaminamas iš romo, citrinos, ledo, sumaigomas mėtos stiebelis. Barmenas tai daro mediniu grūstuvu, maigo tik stiebelį, nesužalodamas lapų. Tos mėtų sultys pagerina koktelio skonį, sumažina troškulį. Šis koktelis buvo žinomas ir iki Hemingvėjaus, sako, išrastas kažkokio garsaus pirato. Vietiniai kreolai alchemikai vartodavo mėtas nuo nelaimių ir troškulio.
"Floriditoje" žmonių nė kiek ne mažiau ir "Bodeguitoje". Restorano kampe - bronzinė E. Hemingvėjaus figūra. Ji stovi toje vietoje, kur rašytojas gerdavo "daikirį". Baltasis romas, truputis cukraus, citrinos ir maltas ledas. Ir tai geriate 30 laipsnių karštyje. Koks tai jausmas, aprašė E. Hemingvėjus romane "Salos vandenyne": "Jis gėrė dvigubą šaldytą daikirio kokteilį, Konstantės pasididžiavimą, kuriame nesijautė alkoholio skonio ir kurio išgėręs jautiesi tartum sniego debesy leistumeis su slidėmis apledėjusiu kalno šlaitu, o po šeštos ar aštuntos taurės - tartum leistumeis apledėjusiu šlaitu neprisirišęs".
Amerikiečių klasikas "Floriditai" atidavė nemažą dalį savo gyvenimo ir sveikatos. Tame pačiame romane aprašyta prostitutė Doroji Lilė irgi dirbo "Floriditoje". Rašytojas beprotiškai buvo ją įsimylėjęs. Kai trečiajai Hemingvėjaus žmonai Martai atsibodo gyventi viešbučio "Ambos Mundos" 511-ajame kambaryje ir ji priemiestyje surado dvarą bei nusprendė ten persikelti, rašytojas ilgai tam priešinosi, nes dvaras buvo toli nuo "Floriditos". Toli nuo Lilės, kurios gražią šypseną, nuostabias tamsias akis, gelsvai žalios spalvos odą buvo įsimylėję daug Havanos vyrų. Ir vis dėlto E. Hemingvėjus buvo priverstas kraustytis į Finka Vigiją. Kartu su trečiąja žmona, 50 kačių ir 9 000 knygų. Ir pragyveno ten paskutinius 22 savo gyvenimo metus. Nusišovė rašytojas iš medžioklinio šautuvo 1961 metų liepos 2 dieną. E. Hemingvėjaus kūryboje mirties, netekties tema buvo viena iš svarbiausių. Karas padėjo suvokti gyvybės trapumą, mirtis jam buvo kaip kasdienybė. Jis ją ir pasirinko.
Ir dabar Havanos "Ambos Mundos" viešbutyje, 511-ajame kambaryje, niekas negyvena. Jis paliktas ekskursantams, kurie važinėja didžiojo rašytojo keliais. Muziejus įrengtas ir Finka Vigijoje. Už įvažiavimą į sodybą tenka sumokėti 8 kukus. 5 - už įvažiavimą ir 3 - gidui nepriklausomai nuo to, ar jis reikalingas, ar ne. Sodyba paskendusi tropinėje žalumoje. Biblioteka, miegamasis, svečių kambarys, darbo kabinetas - visa tai galima apžiūrėti tik pro pravertus langus. Atseit į vidų neleidžiama dėl to, kad bijomasi, jog kas nors nenugvelbtų neįkainojamų eksponatų.
Visada pasiruošę meilei
E. Hemingvėjus nusimanė ne tik apie gėrimus, ne tik apie gastronomiją, bet ir apie moteris. Jis yra aprašęs ne vieną nuodėmingą naktį, o kubietės jam buvo vienos iš gražiausių moterų. Iki revoliucijos raudonųjų žibintų kvartalas buvo užkariavęs visą Havanos centrą. Dabar oficialių viešnamių neliko, tačiau meilę nusipirkti gali ant kiekvieno kampo. Daugelis turistų važiuoja į Kubą jau iš anksto žinodami, kad Kuba ir seksas - tai sinonimai. Kubietės grakščios kaip katės, meilės ištroškusios kaip profesionalios heteros. Visada linksmos, pasiruošusios bendrauti, temperamentingos ir seksualios. O čia dar nuolat ir visur skamba merengė ir salsa, visuomet jos ritmu juda kubiečių užpakaliukai. Dar reikia atminti, kad turistai visuomet atsipalaidavę, visuomet išgėrę "mochito" ar romo. Tad pro šalį prasiūbavusi klubais puiki kreolė kaipmat eina jau ne viena. Jau šypsosi įsikabinusi į parankę kokiam nors europiečiui ir derasi dėl kainos. Tos, kurios klientus verbuoja viešbučių baruose ar restoranuose, nėra tokios pigios - jų paslaugos kainuoja apie 50 kukų. Kuo toliau nuo Havanos, tuo gražuolės pigesnės. Kokiame nors kaimelyje tėvas dukrą gali pasiūlyti ir už 5 kukus. Ir to čia niekas nesmerkia, toks darbas yra visiems suprantamas.
Gražūs ir Havanos vyrukai. Kiekviename jų judesyje, kiekviename žvilgsnyje jaučiamas gyvenimas, jėga ir sveikata. Jų dėmesys malonus vienišoms baltosioms turistėms. Vyrukus, kurie šitaip užsidirba pragyvenimui, vadina "auksiniais šokoladukais".
Ir vaikinų, ir merginų susirinkimų vieta Havanoje - Malekono krantinė. Dieną čia renkasi žvejai ir tie, kurie nori pabūti saulėje pučiant maloniam švelniam brizui, o po pietų užplūsta meilės ištroškęs jaunimas. Daugelis nors ir alkani, bet visada linksmi, visada pasiruošę šokiui ir meilei. Ne veltui Kuba dažnai pavadinama amžino karnavalo šalimi.
