Sigitas STASAITIS
Pasak legendos, ant kalvelės prie Kulpės upelio, keliolika kilometrų šiauriau Šiaulių, piemenėliui apsireiškė švenčiausioji panelė Marija, kuriai jis pasiguodė negalįs išmokti rašto, nes labai silpnos akelės.
- Pastatyk kryželį ir pasimelsk, - prieš pranykdama patarė šventenybė.
Piemenukas tą pačią dieną iš šakelių sumeistravo ir ant tos pačios kalvelės įbedė kryželį. Vos vaikas baigė maldą, pajuto, kaip nušvito akys. Pasakojama, jog nuo to laiko piemenėlis per visas didžiąsias šventes vis statė ir statė po kryželį ir netrukus jo akys pagijo, jis išėjo mokslus ir tapo kunigu. Tai išgirdę žmonės į stebuklingąją vietą ėmė taip gausiai vežti kryžius, kad veikiai kalnas tapo Kryžių kalnu.
Užsieniečių pasturgaliams - kartonas
Sustojęs aikštelėje prie Kryžių kalno korespondentas apsidžiaugė pamatęs stendą su informacija. Visur pasaulyje stenduose keliomis populiariausiomis kalbomis galima sužinoti lankytinos vietos istoriją bei ypatybes. Priėjęs žurnalistas iš tikrųjų trimis kalbomis rado informaciją apie tai, jog aikštelėje sustojusių autobusų keleiviai privalo sumokėti 10 30 litų rinkliavą. Tai viskas. Jokių rinkliavų nuosaviems automobiliams, nė žodžio apie kalno istoriją, tik kelios išblukusios sovietinių laikų nuotraukos su pirmaisiais kryžiais. Tiesa, po skelbimais apie rinkliavą yra kalno nuotrauka su matmenimis. Žiūriu ir netikiu savo akims: rašoma, kad Kryžių kalno aukštis - 107 metrai! Pažvelgus akis bado tai, jog kalnas - ką ten kalnas, iš tikro kalva - 10 kartų mažesnis. Vadinasi, plakato gamintojai suklydo rašydami kablelį. Tačiau kaip tokios nesąmonės nepastebi Kryžių kalno priežiūros komitetas? Gal tyčia nenori matyti - sutikite, sumokėti 30 litų rinkliavą už šimto metrų aukščio kalną ne taip gaila nei pakloti tokią pat sumą už dešimties metrų aukščio kalvelę.
Reikia pripažinti, jog daug kur pasaulyje lankytinose vietose yra rinkliavos ir bilietai, už kuriuos turistams teikimas servisas. Dairausi į visas puses, tačiau jokio serviso nematau. Tiesa, aplink kalną pievose gražiai nupjauta žolė, surinktos šiukšlės. Akys pagaliau užkliūva už vienintelio serviso - dviejų modernių plastmasinių tualeto kabinų. Prie "žaliųjų namelių" mažais greitais žingsneliais jau tipena dvi turistės iš Japonijos. Kitados šitoje vietoje stovėjo iš lentų sukaltas medinis "lietuviškas" dvokiantis tualetas su skyle grindyse. Mintyse giriu Kalno priežiūros komitetą - už rinkliavą pasirūpino bent tualetais. Tačiau neskubėkim. Į tualetą įėjusi japonė kad šoks lauk iš siaubo paklaikusiu žvilgsniu. Japonės tarpusavyje garsiai dalinasi įspūdžiais. Nereikia mokėti japoniškai, kad suprastum, jog moterys keikiasi. Japonėms nutursenus praveriu tualeto duris ir suprantu, kas išgąsdino užsienietes. Tualetas tik iš pažiūros modernus. Viduje - tas pats lietuviškas dvokiantis namelis. Skirtumas tik toks, kad skylė ne grindyse, o yra "sostas". Tačiau kas iš to - unitazo kraštai tirštai apkrauti... na, patys suprantate, kuo. Dėžutė, skirta tualetiniam popieriui netuščia. Kryžių kalno priežiūros komitetas mano, jog užsieniečių pasturgaliams geriausiai tinka... kartonas.
Dygo kaip grybai po lietaus
Kryžių kalnas išgarsėjo sovietų valdininkų ribotumo dėka. Pamatę, jog kalne stovi keliasdešimt kryžių ir jų vis daugėja, raudonieji valdininkai išsigando. Reguliariai būdavo duodamas įsakymas kryžius nugriauti ir sudeginti. Šiauliuose iki šiol apie tai gyvos legendos. Neva kryžius vertęs traktorininkas su šeima automobiliu nuvažiavo maudytis. Kol jis krūmuose movėsi glaudes, mašinoje žaidęs mažametis sūnus netyčia atleido rankinį stabdį. Tada mašina su žmona bei vaikais nuo kalveles nuriedėjo į ežerą ir visi bul bul bul... O traktorininkas, girdi, susirgo kaulų vėžiu ir merdėjo 3 metus, 3 mėnesius ir 13 dienų kasdien klykdamas iš skausmo. Nežinia, kaip ten buvo su piemenėliu, tačiau šios publikacijos autorius pareiškia, kad visa tai - gryniausia nesąmonė. Mat autoriaus tėvas dirbo Komunistų partijos Šiaulių rajono komitete ir pats dalyvaudavo valant Kryžių kalną. Tiesa, ne savo iniciatyva, o pasakodavo sulaukdavęs nurodymo iš CK - paskambindavusi funkcionierė Leokadija Diržinskaitė. Kryžius versdavo ne traktoriai, o kareiviai. Ir žurnalisto tėvo šeima tikrai nepriburbuliavo ežere. Pats tėvas, tiesa, iš tikrųjų mirė. Prieš mirtį Kryžių kalno griovėjas atsivertė, atgailavo ir laimingai nugyveno iki 73 metų, dar gaudamas ir didžiulę pensiją. Sovietų propagandistai kartą prieigas prie Kryžių kalno buvo užtvindę pakreipę Kulpės upelio, kuriuo tuomet tekėjo Šiaulių mėsos kombinato pūvantys mėzdrai, vagą. Nepadėjo. Kuo aršiau valdžia kryžius vertė, tuo daugiau jų pridygdavo. Galop spjovė naikinti kryžius ir jų ėmė daugėti gerokai lėčiau.
Su automatu - prieš kryžių vagis
Lietuvai atgavus nepriklausomybę kalnas jau buvo pilnas kryžių. Dabar jie jau vos telpa kalno prieigose. Maždaug prieš dešimtmetį Šiaulių rajono policija saugoti kalno pastatė automatu "Kalašnikov" ginkluotą policininką. Kartą policininkas iš nuobodulio namelyje prisigėrė ir... šovė. Ir atsitik tu man - kulka cvaktelėjo tiesiai prie kojų prancūzų žurnalistams, filmavusiems dokumentinę juostą apie Kryžių kalną. Metę kameras užsieniečiai, žinoma, išsilakstė, o kitą dieną atvykę susinervino radę policininką jau nuginkluotą. Pagal filmo scenarijų, būtinai reikėjo parodyti ginkluotą pareigūną, todėl prancūzai paprašė Šiaulių rajono policijos vadovų sargybiniui bent trumpam duoti ginklą. Vadovai išsigando, kad tai provokacija, ir kategoriškai atsisakė. "Akistatos" žiniomis, užuot susukę filmą, kokia tai šventa vieta, prancūzai parodė, kokie pavojingi Lietuvos pareigūnai bei kokie nesusipratėliai jiems vadovauja, o policininko postas panaikintas.
1993-iųjų rugsėjį Kryžių kalne lankėsi ir Mišias aukojo pats popiežius Jonas Paulius II.
"Ačiū jums, lietuviai, už šį kryžių kalną, liudijantį Europai ir viso pasaulio tautoms didį šio krašto žmonių tikėjimą" - ant padovanoto kryžiaus fundamento iškalti tokie katalikų vadovo žodžiai.
Buvo susimąstyta: kaip atrodysime prieš pasaulį ir Šventąjį sostą, kai ilgapirščiai (buvo pati metalo vagysčių karštinė) nušvilps popiežiaus kryžių ir už kelis litus parduos į metalo laužą?! Kryžių kalne vėl skubiai įrengiamas policininko postas. Pinigų katastrofiškai trūko, tad naktimis po vieną budėję policininkai su Šiauliais neturėjo nei telefoninio, nei radijo ryšio, tik automatą "Kalašnikov AKS-74".
1995-ųjų rugsėjo 25-ąją budėti į Kryžių kalno postą atvyko jaunas pareigūnas Tomas Naumovas, kurį naktį iš pasalų nušovė šiaulietis Afredas Bendikas (30 m.) ir pagrobė automatą. Jis, beje, kitados pats buvo policininkas, tik tarnyboje nepritapo. Žudiką po 4 metų išdavė jo mergina, kurią Alfredas išgąsdino pasigirdamas savo ginklų arsenalu. Suėmus A. Bendiką išsiaiškinta, jog jis - psichikos ligonis ir negali būti teisiamas.
Žmogžudžio neapsaugojo
Kalbama, jog kryžių bei kryžiukų kalne jau per pusę milijono. Ant kai kurių kryžių užrašai skelbia, kad jie atvežti iš Lenkijos, Vokietijos, JAV ar Olandijos. Daugelis žmonių tiki prietaru, kad jei išvažiavai kalne nepalikęs jokio kryželio - lauk bėdos, tad čia - tūkstančiai kryželių bei kryžiukų iš vytelių ar net sudėliotų akmenėlių. Nemažai kryžių su širdute pastato įsimylėjėliai, daug kas užrašo prašymą palaiminti šeimą, meldžia sveikatos, pamini mirusįjį. Organizacijos, turtuoliai bei banditai kalne mėgsta statyti masyvius ąžuolinius kryžius su skulptūromis. Korespondentas stebėjo, kaip prieš porą metų atvyko vieno Rytų Lietuvos rajono policininkų delegacija pastatyti kryžiaus nuo komisariato. Pareigūnai ilgokai vaikščiojo ieškodami tinkamiausios vietos. Ir instinktyviai kryžių įkasė tiesiai prieš... nušauto samdomo žudiko Alvydo Juodrio (1960 - 1998) iškaltą skulptūrą. A. Juodris, pravarde Benas, ilgus metus buvo nesusekamas samdomas žudikas, į aną pasaulį pasiuntęs būrį nelabai dorų piliečių. 1998-ųjų rugpjūčio 28-ąją policija Beną pagaliau Klaipėdoje susekė, užspeitė ir nušovė jo nuomojamame bute. Laisvalaikiu Benas mėgo drožinėti, kelerius metus prieš mirtį Kryžių kalne pastatė didžiulę šventosios, jo globėjos, skulptūrą. Neilgai šventoji globojo "kilerį"... Apskritai Kryžių kalno poveikis - sunkiai suvokiamas. Pradėjęs eiti prezidento pareigas labai religingas R. Paksas gegužę taip pat čia pastatė aukštą kryžių. Jis nuo nelabojo politiką tesaugojo vos pusmetį, po kurio prasidėjo apkalta.
Viena paguoda, kad į Kryžių kalną plūstantiems užsieniečiams visa tai rūpi mažiau nei gražūs vaizdai. Šiaulius užsieniečiai senokai vadina "nevertu užsukti miestu prie Kryžių kalno". Jei Kryžių kalno priežiūros komitetą ir toliau tedomins tik pajamos iš rinkliavų, turistai gali pradėti važiuoti į Rygą nebesustodami.
Autoriaus nuotr.
Kryžių kalnas - vienintelė Šiaurės Lietuvos vieta, į kurią užsieniečiai užsuka būriais.
(Kryziu-k-01.jpg);
Kiek čia kryžių nežino net Kryžių kalno priežiūros komitetas, kuriam terūpi rinkliavos.
(Kryziu-k-02.jpg, Kryziu-k-03.jpg, Kryziu-k-04.jpg, Kryziu-k-05.jpg);
Prietaringieji kryžių palieka bent iš akmenėlių.
(Kryziu-k-06.jpg);
Įžengusi į tualeto kalbiną japonė laukan šoko lyg nuplikyta.
(Kryziu-k-07.jpg);
Kryžių kalno priežiūros komiteto nuomone - tai europietiškas tualetas...
(Kryziu-k-08.jpg);
Vietoje tualetinio popieriaus - užsieniečių pasturgaliams siūlomas kartonas!
(Kryziu-k-09.jpg);
Samdomo žudiko A. Juodrio asmeniškai išdrožta šventosios skulptūra.
(Kryziu-k-10.jpg);
Popiežiaus Jonas Paulius II kalne irgi paliko kryžių, kurį saugodamas žuvo policininkas.
(Kryziu-k-11.jpg);
Prezidentą R. Paksą pastatytas kryžius saugojo vos pusmetį...
(Kryziu-k-12.jpg, Kryziu-k-13.jpg, Kryziu-k-14.jpg).
