Albertas ONIŪNAS
Skaudvilė (Tauragės raj.) iš kitų rajono miestelių išsiskiria tuo, kad čia labai daug ragavusiųjų kalėjimo duonos, o jaunųjų nusikaltėlių skaičiumi lenkia net pačios Tauragės vidurkį. Čia trylikamečiai plėšti eina su medžiokliniais šautuvais. Priežasčių, kodėl taip yra, reikėtų ieškoti miestelio istorijoje, pokario metais.
Žydmiestis
Dar 1645 metais Batakių valsčiaus dokumentuose minimas toks ponas Skaudvilis. Po to atsirado Skaudvildvaris, galop - ir pati Skaudvilė, kaip miestelis pradėta minėti nuo 1760 metų. Nutiesus plentą iš Rygos į Karaliaučių, kuris ėjo per Skaudvilę, miestelis suklestėjo ir tapo tikru žydmiesčiu. Judėjų prekybininkų ir amatininkų 20 amžiaus pradžioje čia buvo daugiau kaip 1 000 (tuo metu miestelyje gyveno 1 300 žmonių). Antrojo pasaulinio karo metais žydų Skaudvilėje nebeliko. Po karo čia buvo daug tuščių namų, kuriuos užėmė klajojantys lengvesnio gyvenimo ieškotojai. Skaudviliškių sąrašuose atsirado daug rusiškų pavardžių. Atklydėliai nebuvo patys geriausi visuomenės atstovai, todėl nusikaltimų skaičius gerokai padidėjo. Panašūs dalykai vyko ir pačioje Tauragėje. Galbūt tai ir yra viena keistojo reiškinio priežasčių - Šilalės rajono gyventojai seniai nemėgsta tauragiškių. Jie mano, kad tauragiškiai yra tinginiai ir svieto perėjūnai, nieko dora nesugebantys. Šilalė yra Kaliningrado - Rygos plento šone, labiau provincialesnis, tačiau ir mažiausiai atvykėliais "atskiestas" rajonas. Pokario metais tapusi rajono centru, Skaudvilė 1962-aisiais šį statusą prarado ir nuo tada laikoma rajoninio pavaldumo miestu.
Nuovados kieme - kapinės
Pramonės čia kaip ir nėra, tik siuvimo cechas "Tulžys", buvęs fabriko "Šatrija" filialas. Užtat yra mokykla, pagalbinė mokykla, slaugos ligoninė, pensionatas. Todėl ir darbo vietų atžvilgiu Skaudvilėje yra ne taip kaip visur - moterys turi daugiau šansų įsidarbinti. Miestelio nuovada įsikūrusi sename, galima sakyti, istoriniame pastate. Kas čia buvo caro metais, mažai kas beprisimena. Vėliau - vietinis KGB skyrius, mokykla, poliklinika, galiausiai policija. Nuovados įsikūrimą prieš kelerius metus palydėjo šioks toks skandalėlis. Mat Skaudvilėje tvirtas pozicijas yra užėmę prekiautojai namine degtine. Kai nuovados pastatas jau buvo beveik paruoštas įkurtuvėms, o garažais kieme pareigūnai jau naudojosi, pavyko pričiupti vieną naminės perpardavinėtoją ir konfiskuoti keliasdešimt litrų linksmojo skysčio. Naminukė buvo sunešta į naujuosius garažus ir užrakinta. O kitą rytą tarp pareigūnų kilo sąmyšis - garažo vartų spyna nuplėšta, o naminė - pavogta. Skaudviliškiai tada juokavo - matyt, policininkai ruošėsi iškilmingam nuovados atidarymui. Pareigūnai įtarė, kad konfiskuotos naminės vagystę organizavo tas, iš kurio ji ir buvo atimta, tačiau įrodyti tai ir išgelbėti nuovados garbę taip ir nepavyko. Beje, Skaudvilės nuovada vienintelė šalyje, kurios kieme - kapinės. Tai KGB laikų palikimas - kankinimų neištvėrę žmonės būdavo užkasami čia pat, nesivarginant vežti jų į kapines.
Žymiausias žioplys
Bene žymiausias Skaudvilės nusikaltėlis - Linas Venskevičius, kuriam šiemet sukako 24 metukai. Jaunas dar vyrukas, tačiau jo biografija labai spalvinga. Augo be tėvų, jau nuo 12 metų pakliuvo į spec. mokyklą Kaliningrado srityje. Toliau - smulkūs teistumai. 1996 metais paleistas grįžo Skaudvilėn ir ėmė gyventi su ne mažiau įdomia asmenybe - Jolita Jančiauskaite. Toji mergužėlė pratusi gyventi audringai ir aistringai, sugyventinių skaičių jau ir pati seniai pametusi, kartkartėm venas susipjausto, "durną" kraują sau nuleidžia. O Linas pavydus - tokį Aidą Grigalauską pasiuntė į aną pasaulį, įtaręs, kad tas su Jolita pasimylėjo. Vėliau L. Venskevičius prisipažino nužudęs dar du žmones, tad artimiausius 20 metų jam nebereikės rūpintis maistu ir pastoge. Linas, be kitų "nuopelnų" tėvynei, yra ir aktyvus STT bendradarbis, sugebėjęs įtraukti į savo pinkles vieną Tauragės komisarą. Komisaras neteko darbo, o Linas brūkštelėjo dar vieną pliusiuką savo kaip informatoriaus karjeroje. Liną suėmus Jolita gyveno kaip įpratusi, pakeitė ne vieną lovos draugą. Linui dėl to labai skauda galvą, tačiau jis nieko negali padaryti.
"Holivudo" aistros
Linas ir Jolita geriausiais savo meilės metais gyveno įžymioje vietoje. Tai Vilniaus gatvėje esantis "Holivudas". Jo gyventojai ir vadinami atitinkamai - "Holivudo" žvaigždėmis. Gal dėl to, kad žiba trumpai - sugrįžę neilgų atostogų iš kalėjimų. Pirmajame aukšto pastate buvo įsikūręs bankas, tad antrojo aukšto "žvaigždės" gyveno itin saugiai. Dabar banko čia nebėra. Anksčiau "Holivude" gyveno broliai Smorodinai. Abu įsižiūrėjo į tokią Bronę, ir abu su ja gyveno. Vienas kalėjime - kitas su Brone. Pirmas grįžta, antras sėda. Tas, kuris laisvėje, - toliau su Brone. Bet kartą atsitiko, kad laisvėje vienu metu abu atsidūrė. Ir susiginčijo, kuris pirmas su Brone šįvakar guls, o kuris virtuvėje berūkydamas savo eilės lauks. Susiginčijo rimtai - blaivesnis Smorodinas trenkė keptuve per galvą girtesniam Smorodinui. Tas, girtesnis, taip ir baigė savo nuodėmingą gyvenimą. Tas, kuris liko gyvas, kažkaip išvengė bausmės - ar dėl būtinosios ginties, ar dėl proto invalidumo... Gyvena dabar su išsvajotąja Brone ir yra patenkintas. Kai tampa labai nuobodu, prisiryja analgino ar kitokių tablečių, užgeria šimtgramiu naminukės ir pasijunta esąs didelis bei stiprus vyras. Tada čiumpa peilį ir eina į nuovadą policininkų gąsdinti. Ten gauna gerą sprigtą į kaktą ir peilis drimba iš rankų. Bet užtat ir pačiam nuotykis, ir žaliašvarkiams pramoga.
Vargo bitės
Kriminalinė Skaudvilės panorama būtų nepilna be vargo "bitučių" - samanės prekiautojų. Žymiausias jų yra, be jokios abejonės, Andrius Kazabėkas su savo širdies dama Raimonda Baltrušaitiene. Net policininkai neprisimena, kiek kartų tą Kazabėką gaudė naminę parduodant. Bet tas žaltys baudų vis tiek nemoka, viešaisiais darbais atsiperka. Kartais kaltę prisiima ir jo žavioji draugė. Kazabėko troba labai linksma. Kai anas įsisiautėja ragauti savo parduodamus lašus, čia ūžia nemažas klientų būrys. Paskui Kazabėkas tai dujų baliono, tai kokio virdulio pasigena, o tada įpykęs Raimondai kailį karšia ir šioji rėkia ant visos Skaudvilės kaip kokia Dezdemona.
Juodas batas tarpdury
Vilniaus gatvėje gyvenantis Nerijus Vanagas - vienas paskutinių aistringosios Jolitos Jančiauskaitės meilužių. Bet neilgai jis tetvėrė tos moteriškės pomėgį venas pjaustytis, juolab kad ana vieną gražią dieną iš Švėkšnos jauną ir šviežią berniuką parsivežė. Tada Nerijus spjovė Jolitos pusėn ir dabar nebent girtas kada užeina - daug geriau naminukę "stumdyti". Bene geriausioje strateginiu požiūriu vietoje, prie turgaus, įsikūręs kitas prekijas - Česlovas Razas. Kai turi prekę, budriai seka, ar už kluono apylinkės inspektorius nesėdi pasaloje užsimaskavęs. Kai tik pamato žalią kepurę - duris "ant kablio" ir tyliai sau kikena. Anie mat durų laužti ar per langus lipti neturi teisės. Svarbiausia, kai klientas su buteliu samanės per duris lauk eina, žiūrėti, kad žaliakepurio koja su juodu batu tarp durų ir staktos neatsirastų. Geriausiai Č. Razui sekasi turgaus dienomis. Jis ir pats to neslepia, tik teisinasi - nedideliais kiekiais teparduodąs. Darbo juk nėra, o valgyti norisi...
Skaudvilės policininkai, kai eilinis naminės degtinės "taško" laikytojas spėja prieš nosį užtrenkti duris, patyliukais keikiasi ir prisimena seniai žinomą tiesą - Skaudvilėje dirbti tolygu nuobaudai. Tik čia emocingai nusiteikusi moterėlė ant savo vyro gali policijai parašyti pareiškimą, po to kategoriškai atsisakyti po juo pasirašyti. O vėliau priėmime pas prezidentą aiškinti, kad policininkai nieko nedaro ir jokių priemonių nesiima...
