Vos įvažiavus į Didžiasalį, akis užkliūva už dviejų negyvenamų daugiabučių. Pirmųjų aukštų langai - užmūryti. Visi kiti - be stiklų.
Daugiau nei 1500 gyventojų turintis Didžiasalis labiausiai išgarsėjo 2004-aisiais, kai rinkimų kampanijos metu į šį Dievo užmirštą kraštą užsuko prezidentas Valdas Adamkus. Jis kaimo gyventojams žadėjo gerovę.
Kadaise plytų gamykla garsėjęs Didžiasalis liko apleistas po jos bankroto - 1995 metais. Tada maždaug pusė gyventojų išvažiavo, kiti liko savo gyvenimo kurti Didžiasalyje. Vieni jų prasigėrė, kiti gyveno tvarkingai. Ramų skurdaus miestelio gyvenimą sudrebino nekilnojamojo turto prekiautojų nesąžiningas elgesys - pardavę asocialių šeimų butus Vilniuje, jie tokias šeimas perkraustė į Didžiasalį.
"Tada mes garsiai šaukėme - padėkite, sustabdykite migraciją. Buvo baisu. Miestelio gatvėse valkatavo vaikai, o gyventojų kontingentas neatpažįstamai pasikeitė. Mums atvežė paskutinius "bomžus", - prisiminė miestelio seniūnė Gema Pundienė.
"Atvežtiniai" - taip iki šiol gyventojai vadina iš Vilniaus atsikrausčiusius žmones. Tada vilties tiek kaimo valdžiai, tiek vietos žmonėms suteikė V.Adamkaus vizitas.
Nors jau praėjo keleri metai, Didžiasalyje didelių pokyčių nėra. Kaip ir anksčiau, 80 procentų kaimo gyventojų - socialiai remtini žmonės. Jaunimo čia beveik nelikę: baigę mokyklą, jie iš vargano krašto išvažiuoja į didesnius miestus.
Prieš kelerius metus Didžiasalyje lankėsi ir buvęs sostinės meras Artūras Zuokas. Tada seniūnijos darbuotojai juokavo, kad Vilniaus savivaldybė galėtų Didžiasaliui mokėti kompensaciją už tai, kad rūpinasi apgautų vilniečių gerove.
Keturių kambarių butą čia galima įsigyti už 2000 - 3000 litų. Dviejų kambarių būstas kainuoja tik kiek daugiau nei 1500 litų. Sodybų, nuosavų namų kainos - irgi juokingos. Jos siekia iki 20 000 litų.
Tarp Dysnos ir Birvėtos upių bei kelių ežerų įsikūrusio miestelio gamtovaizdis pirkėjų nevilioja. Turintys pinigų mieliau renkasi sodybas arčiau Ignalinos. Tačiau seniūnė sakė, kad keletas butų ir sklypų skelbiamuose aukcionuose jau nupirkti. "Kas pirkėjai, aš nežinau. Ar nesibaiminu, kad sulauksime naujos "zombių" bangos? Tikiuosi, kad ne. Viliuosi, kad po kelerių metų Didžiasalis atsigaus", - sakė G.Pundienė.
Tiek G.Pundienei, tiek kitiems seniūnijos darbuotojams tenka patiems rūpintis asocialiais žmonėmis - pašalpų mokėjimo dieną kartu su jais eiti į parduotuvę ir nupirkti maisto. Mat kitaip šie pinigus pragertų.
"Elgiamės su jais tarsi su vaikais. Dėl to kartais mums priekaištauja kiti didžiasaliečiai. Tačiau ką daryti? Juk jie - irgi žmonės. Tik man kartais pikta, kad jie taip savimi nesirūpina", - apgailestavo seniūnė.
G.Pundienė norėtų, kad jos vadovaujamame miestelyje atsirastų kirpykla ir kavinukė. Mat kol kas nei vienos, nei kitos nėra. Apmaudu ir dėl to, kad kaime nėra gydytojo, o mokykloje trūksta kalbų mokytojų. Be to, Didžiasalyje nebūna ir koncertų.
"Žmonės nesutiktų mokėti 10 litų už bilietą. Štai neseniai mums Ignalinos savivaldybė padovanojo du renginius - Gyčio Paškevičiaus ir Giulijos koncertus. Buvo smagu, žmonėms labai patiko", - įspūdžiais dalijosi seniūnė.
