Kraujospūdį kontroliuoja smegenų cirkuliacinis centras. Koreguojant kraujospūdį, kinta širdies susitraukimų stiprumas ir dažnis (pulsas) bei cirkuliacinių kraujagyslių spindis.
Arterinis kraujospūdis keičiasi periodiškai: širdžiai susitraukiant (sistolė) sistolinis kraujo spaudimas būna aukščiausias, o širdžiai "atsipalaiduojant" (diastolė) diastolinis kraujospūdis - žemiausias.
Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos patvirtintais kriterijais, kraujospūdis laikomas normaliu, kai sistolinis kraujo spaudimas esti nuo 100 iki 140 mm Hg, o diastolinis - nuo 60 iki 90 mm Hg. Kai sistolinis kraujo spaudimas pakyla virš 140 mm Hg, o diastolinis - virš 90 mm Hg, diagnozuojama hipertenzija.
Lietuvoje kas trečio žmogaus, vyresnio nei 30 metų, kraujo spaudimas yra padidėjęs.
Aukštas kraujo spaudimas yra pavojingas tuo, kad turi įtakos įvairių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui. Esant padidėjusiam kraujo spaudimui didesnė rizika susirgti miokardo infarktu, ischemine širdies liga, ateroskleroze, širdies, inkstų nepakankamumu, galvos smegenų insultu. Be to, ilgalaikis kraujospūdžio padidėjimas gali pakeisti širdies anatominę struktūrą.
Statistika byloja, jog daugiau kaip pusė nuo minėtų ligų sirgusių ir mirusių ligonių skundėsi aukštu kraujospūdžiu.
Per dieną kraujo spaudimas gali ir pakilti, ir nukristi. Paprastai kraujo spaudimas dieną būna aukštesnis nei naktį. Jis taip pat gali laikinai pakilti po fizinio darbo, patyrus dvasinį sukrėtimą, išgėrus kavos, surūkius cigaretę ir t. t. Todėl patartina kraujo spaudimą matuotis ryte ir vakare tuo pat metu, toje pačioje (kairėje) rankoje.
Arterinė hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas) diagnozuojama tuomet, kai matuojant kraujospūdį namuose mėnesį (ryte ir vakare) jis būna padidėjęs daugiau nei 3 kartus. Medikų nuomone, tiksliau kraujospūdį galima išsimatuoti namuose, nes kai kuriems žmonėms gydytojo kabinete dėl šiokios tokios įtampos kraujospūdis gali laikinai pakilti. Be to, kraujospūdžio matavimo aparatą namuose patariama turėti ir dėl to, kad kraujo spaudimą galima pasimatuoti bet kuriuo metu, pajutus menkiausius negalavimus.
Būtina susirūpinti savo sveikata ir tuomet, kai arterinis kraujospūdis yra žemesnis už normalų, tai yra kai sistolinis kraujo spaudimas nesiekia 105 mm Hg, o diastolinis - 60 mm Hg. Negalima bandyti gydytis pačiam - būtina kreiptis į gydytoją.
Pasak kaunietės farmakotechnikės Nijolės Kalpokienės, paprastas ir patogus naudoti namų sąlygomis yra ant riešo dedamas kraujospūdžio matuoklis. Prieš matavimą būtina 5-10 minučių ramiai pasėdėti, atsipalaiduoti. Matuojant kraujospūdį tokiu aparatu tiksliausi rezultatai gaunami, kai aparatas uždėtas ant apnuoginto riešo ir kai viso matavimo metu riešas laikomas širdies lygyje. Matuojantis kraujospūdį negalima įtempti rankos raumenų (galima pasinaudoti pagalvėle), judinti rankos ir pirštų, nereikia kalbėti. Beje, klaidingų matavimų priežastimi gali būti ir kai kurios ligos, pavyzdžiui, sunki aterosklerozės forma, spazmai apatinėse galūnėse ir kt.
Minėti kraujospūdžio matuokliai yra brangūs (kainuoja apie 300 litų ir daugiau). Kiek pigesni yra pusiau automatiniai kraujospūdžio ir pulso matuokliai. Pasak farmakotechnikės, tai kompaktiški elektroniniai prietaisai, dedami ant žasto. Šiuose prietaisuose yra jautrūs elektroniniai komponentai, todėl arti jų neturėtų būti stiprių elektrinių ir elektromagnetinių laukų (pvz., mobiliųjų telefonų, mikrobangų krosnelių).
Pigiausi yra mechaniniai kraujospūdžio matavimo aparatai, tačiau, anot farmakotechnikės, jie ne tokie patogūs, nepasižymi dideliu tikslumu, pasitaiko nekokybiškų, greitai sugendančių tokių aparatų.
Prieš pirkdami kraujospūdžio matavimo aparatą pasitarkite su gydytoju - jis gerai žino apie jūsų sveikatos būklę ir pasakys, koks aparatas geriausiai tinka, yra saugiausias. Be gydytojo žinios kraujospūdžio aparato nereikėtų naudoti ir nėščioms moterims.
Farmakotechnikė atkreipė dėmesį į tai, kad, nekreipiant dėmesio į kraujospūdžio matavimo rezultatus, ligonis savo nuožiūra jokiu būdu neturėtų pakeisti gydytojo skirtus medikamentus ar jų dozes - tai gali padaryti tik gydytojas! Mat savarankiškas kraujospūdžio matavimas reiškia tik kontrolę, bet ne diagnozę ar gydymą.
Hipertenzijos profilaktika
1. Laikytis tinkamų valgymo įpročių, atsikratyti antsvorio, nevartoti daug druskos, vengti riebaus maisto.
2. Gydyti kitas ligas (diabetą, podagrą, riebalų metabolizmo sutrikimus).
3. Nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį, riboti kavą.
4. Reguliariai sportuoti (pasirinkti tokias sporto šakas, kurios reikalauja ištvermės - ne didelio fizinio krūvio), tačiau nepervargti.
