Lietuvos dainininkams užteks išsižioti...
Nors daugelis ekspertų, po to, kai sužinojo, jog viena Vokietijos kompanija jau pasirašė beveik 88 milijonų litų vertės sutartį dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos remonto, iki šiol negali sučiaupti iš nuostabos prasivėrusių burnų, tačiau tiek naujasis kultūros ministras J. Jučas, tiek teatro vadovas G. Kėvišas tikina, jog sceną rekonstruoti yra būtina. Keičiant pasenusią bei susidėvėjusią scenos techniką būtina orientuotis į tai kas moderniausia ir geriausia pasaulyje.
Vyresnės kartos operos mėgėjai puikiai mena, jog tik pastačius Operos ir baleto teatrą, atlikėjai jau skundėsi, jog akustika pagrindinėje salėje nekokia, ir bandė ją gerinti - šimtus apdailai panaudotų dekoratyvinių vamzdelių užkaišiojo šampano butelių kamščiais. Arba tuomet šampano būdavo išgeriama daugiau, arba ankstesnės kartos dainininkų balsai buvo skardesni, nes operos mėgėjai savo numylėtinių atliekamas arijas visai neprastai girdėjo ir be jokių sceninės technikos patobulinimų.
Pasaulinio garso žvaigždės į mūsų Operos teatrą užsuka nedažnai, tad ar verta švaistytis tokiomis sumomis dėl provincijos žvaigždelių? Na, nebent už kontrakto sąlygose numatytus milijonus vokiečiai įrengs tokius elektroninius stebuklus, jog į sceną išėjusiam artistui dainuoti nebereikės: užteks atverti burną, o visa kita už jį atliks kompiuterinė technika. Tačiau visa tai jau senokai ir gerokai pigiau kultivuoja beveik visos mūsų estrados, roko bei kitų moderniosios muzikos krypčių pažibos, kone visuose koncertuose besimaivančios pagal iš anksto įrašytas fonogramas.
