Ar ramiau miegosime saugomi NATO naikintuvų?
Lietuva, kaip ir trys kitos Europos šalys - Latvija, Estija bei Slovėnija, - oficialiai tapo visateise NATO nare. Šia ypatinga proga aukščiausiąją šalies valdžią pasveikino ne tik minėtos karinės organizacijos senbuvės, bet ir daugelis kitų pasaulio valstybių. Tiesa, ne itin draugiškai nusiteikusi kaimynė Rusija, kaip galima manyti, neišsilaikė už tai neatkeršijusi - iš Maskvos išsiuntė tris mūsų šalies diplomatus... O kaip tokį Lietuvos žingsnį vertina tautiečiai? Ar ta proga pakėlė šampano taurę? Ar galėtų patvirtinti, kad nuo šiol, valstybės oro erdvę saugant NATO naikintuvams, gyvens, dirbs ir miegos ramiau?
Profesorius Vytautas Landsbergis, Seimo narys:
- Ne, šampano tai negėriau, bet tą vakarą, kai iš Vašingtono buvo tiesiogiai transliuojamas Lietuvos stojimo į NATO deponavimo sutarties pasirašymas, džiaugiausi visa širdimi, norėjau visus apkabinti... Iš tiesų, nuo krūtinės tarsi nusirito akmuo, slėgęs ją daugiau nei dvylika metų... Per šį laikotarpį buvo visko, kas trikdė visų mūsų ramų miegą - ir tankų, ir kulkosvaidžių, ir teroro, ir grasinimų bei gąsdinimų, tad dabar, tikiuosi, ir miegosime ramiai, ir jausimės saugiai... Todėl tiems, kurie dabar žmones pradėjo gąsdinti, neva Lietuvai kyla didžiulė terorizmo grėsmė, galėčiau pasakyti tik tiek: trauktis nuo chuligano būtų mažų mažiausiai negarbinga...
Ar neįskaudino žinia apie tai, kad mano pavardė nepateko į prezidento Rolando Pakso pasirašytą dekretą, kuriuo buvo paskirti apdovanojimai labiausiai pasižymėjusiems valstybės veikėjams už nuopelnus siekiant narystės NATO? O, man tai neturėjo jokios reikšmės...
Romualdas Šaferis, gydytojas iš Rokiškio:
- Be abejo, Lietuvos įstojimas į NATO man ir mano šeimai - didelė šventė. Tiesa, ne šampano taurę ta proga pakėlėme, o brendžio... Lietuvai tapus visateise NATO nare, manau, bus galima tikėtis kur kas didesnio stabilumo, patikimumo, pagaliau ir daugiau užsienio investicijų mūsų krašte. Kitaip sakant, būsime mažiau priklausomi nuo Rusijos, niekaip neįstengiančios užmiršti senų tradicijų, Lietuvą vis dar labai norinčios susigrąžinti į savo glėbį... Mat iki šiol Rusija su Lietuva bandė elgtis taip kaip vyras su buvusia žmona - nors jau ir išsiskyrę, šeima iširusi, vis dar kada ne kada nekviestas užsuka į svečius ir kėsinasi sumušti... Taigi valstybine prasme Lietuvai šis žingsnis - itin svarbus ir reikšmingas, nes paskutiniuosius du šimtus metų toji mūsų Lietuvėlė tiesiog būdavo "perleidinėjama" iš rankų į rankas, valstybingumas žlugdomas. Dabar padėtis turėtų žymiai pasikeisti į gerąją pusę. Ar neįgysime daugiau priešų? Priešingai! Vienai nedidelei valstybei yra kur kas sunkiau apsisaugoti, atsiginti nuo priešų nei veikiant kartu su sąjungininkėmis...
Saulė Kantauskienė, Ukmergės gyventoja, UAB "Lietuvos rytas" spaudos platintoja:
- Miegu taip, kaip ir anksčiau, nes, atvirai prisipažinsiu, kol kas nelabai susigaudau, ne visai suprantu, kas vyksta. Vis dėlto esu linkusi manyti, kad mano, trijų sūnų motinos, miegas Zokniuose "budint" NATO naikintuvams tikrai nepagerės, tikrai netaps ramesnis ir gilesnis. Juk greit ateis laikas, kai sūnums vienam paskui kitą teks išeiti tarnauti į armiją Ir kas man gali garantuoti, kad jie nepaklius į kokį Iraką ar kitą karštą, labai pavojingą tašką, kaip būdavo prie sovietų - lietuvius daugiausia nugrūsdavo į Sibirą, Kamčiatką, Murmanską ir panašiai ir, deja, ne visi gyvi ir sveiki pasiekdavo namus... Man labai neramu ir dėl to, kad Lietuva gali įgyti daugiau priešų - juk pastaruoju metu tik ir girdime pranešimus apie galvas keliančių teroristų, aršiai nusiteikusių prieš NATO karinės sąjungos vaisybes, išpuolius. O gal esu per didelė pesimistė? Gal viskas bus išspręsta palankiai Lietuvos gyventojams? Va tada ir bus galima pakelti šampano taures...
Julius Veselka, Seimo narys:
- Cha cha cha, chi chi chi, ką, jopštvaimat, siūlot švęsti įstojimą į NATO? Ir dar išgerti, linksmintis, kai Lietuva pakišama po branduolinio smūgio galimybe? Dėl to baisiai susinervinęs aš ne išgert, o ką nors užmušt norėčiau... Na, o jei be emocijų, tai tokį Lietuvos žingsnį vertinu ypatingai neigiamai. Trumpai tariant, lendame ten, kur mums visai nereikėtų kišti nosies. Nesuprantu, kaip taip galima: dar Lietuva oficialiai nėra NATO narė, dar tik laukiama deponavimo sutarčių pasirašymo, o į Zoknius jau atbyzia NATO naikintuvai! Kaip kadaise pasakė vienas diplomatas, esą kai lietuviai kai kurioms šalims laižo kojas - lyg ir malonu, bet kai pradeda be muilo lįsti į užpakalį - jau pradeda darytis šlykštu... Taip, psichologiniu požiūriu Lietuvos įstojimas į NATO karinę sąjungą yra lyg ir šioks toks pasiekimas - va, žiūrėkite, dabar mus gins, dabar visi būsime saugesni. Bet drįsčiau suabejoti, kaip bus iš tikrųjų, jei Lietuvai kada nors tos pagalbos prireiktų, jei, neduokdie, teroristai savo atakas nukreiptų į mūsų šalį... Juk pati Amerika neįstengia apsiginti! Ką jau kalbėti apie atitinkamai paruoštus teroristus, jei antai atvažiavo NATO kariai saugoti Lietuvos ir patį pirmą vakarą Šiauliuose gavo į snukius... Ir dar į vieną svarbų dalyką norėčiau atkreipti laikraščio skaitytojų dėmesį: gana daug Europos šalių nepriklauso NATO organizacijai, ir nieko... Gyvena, sėkmingai dirba, kuria, tvarkosi. O mes, matai, panorome ne tik laižymo, kaip sakiau, o dar "aštresnių pojūčių"...
Užrašė Virginija G.
