Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolietis Gediminas Mikalauskas (57 m.) gali būti paskelbtas esąs aktyviausias kraujo donoras Lietuvoje. Anot Marijampolės ligoninės vadovų, taip jis jau tituluojamas Marijampolės apskrityje ir todėl pasiūlytas įtraukti į Lietuvos rekordų knygą. Šiuo metu tyrinėjama, ar kitose šalies ligoninėse žinomas dar aktyvesnis kraujo donoras.
- Kraujo duodu ne todėl, kad patekčiau į rekordų knygą, ir ne todėl, kad iš šio reikalo būtų materialinė nauda, - sakė Gediminas. - Atsakysiu paprastai: kai nuleidžiama šiek tiek kraujo, pasijaučiu sveikesnis ir žvalesnis.
Apie donorystę - skaičiais
Kraujo donorais gali būti asmenys nuo 18 iki 65 metų, jeigu jų sveikatos būklę atitinkamai įvertina medikai (apžiūri išoriškai, matuoja kraujo spaudimą, pulsą, vertina širdies ir plaučių veiklą). Kad nepakenktų savo sveikatai, moterys kraujo gali duoti iki keturių kartų per metus (donorės turi sverti ne mažiau kaip 55 kilogramus), vyrai - iki penkių kartų (svoris - nuo 50 kilogramų). Vienu metu paimama per 450 mililitrų kraujo. Anksčiau donorams buvo skiriama 57 litų kompensacija už apsilankymą Kraujo centre ar Kraujo kabinete (rajonuose). Pastaruoju metu ši kompensacija sumažėjusi iki 40 litų. Ir medikai, ir patys donorai netgi nelinkę laikyti šios sumos kompensacija - esą tai tik kelionei į medicinos įstaigą ir donoro pietums skirti pinigai.
Nacionalinio kraujo centro darbuotojų teigimu, vis labiau yra skatinama ir iš tiesų vis labiau populiarėja neatlygintina kraujo donorystė. Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuotas 9 191 kartas, kai žmonės davė kraujo be jokio atlygio (palyginimui: 2003 metais - 7 610). Neseniai Lietuvoje išleistas įstatymas, suteikiantis pirmojo (500 litų) arba antrojo (300 litų) laipsnio valstybinę pensiją neatlygintinos donorystės aktyvistams. Ją gali gauti vyrai, 10 metų po penkis kartus kasmet aukoję savo kraują kilniems tikslams. Moterys tokią pensiją gali užsidirbti per 12 metų, nes jos per metus gali duoti kraujo keturis kartus. Tokiems kraujo donorams kartu suteikiamas Garbės donoro vardas, dovanojami suvenyrai - donorystės atributika pažymėti marškinėliai, ženkliukai, kalendoriukai, parkeriai, knygos, taip pat - dviračiai, fotoaparatai.
Vertas trijų pensijų!
Uždarojoje akcinėje bendrovėje "TeleSATpressa" ekspeditoriumi dirbantis marijampolietis G. Mikalauskas donoru tapo bemaž prieš 40 metų. Tuo metu 18-metis vaikinas mokėsi Vilkijos žemės ūkio profesinėje technikos mokykloje ir duoti kraujo nuėjo raginamas pedagogų. Būdavo tokie "vajai" - Gediminas ir nesipriešino. Pirmųjų donorystės įspūdžių jis dabar net neprisimena - nei bijojo, nei labai veržėsi, nei džiūgavo jau "nuleidus kraują". Atliko mokytojų primestą pareigą ir užmiršo. Antrą kartą duoti kraujo Gediminas nuėjo po dešimties metų. Tada dirbo autobuso vairuotoju ir susigundė nemokamais pietumis bei skirtomis dviem poilsio dienomis. Nuo to laiko Gediminas kraujo duoda nuolat: anksčiau (pagal tuometinį įstatymą) ligoninėje apsilankydavo kas mėnesį ir "palikdavo" po 200 ml kraujo, o pastaraisiais metais - po 450 ml kraujo kas du mėnesius (taip pakeista įstatyme). Skaičiuojama, kad šis itin aktyvus donoras per visą savo gyvenimą kraujo davė net 164 kartus (beje, valstybinė pensija suteikiama už 50 kartų) - atidavė apie 70 litrų kraujo. Savo kailiu patyręs donoro dalią vyras linkęs tvirtinti, kad nereikėtų įstatymu apriboti donorų amžiaus - lai būtų imama kraujo tol, kol žmogui leidžia jo sveikata ir kol tas kraujas tinkamas.
Donorui - ir naudinga, ir malonu
Gediminas neslėpė, kad anksčiau dauguma donorais tapdavo tik "dėl išskaičiavimo" - už laisvadienius, nemokamus pietus, kelis papildomus rublius. Vėliau, anot Gedimino, ir sąmoningumas ateina, ir organizmas prašyte prašosi įprastos kraujo nuleidimo procedūros.
- Po procedūrų jaučiuosi žvalesnis, kraujo spaudimas - idealus, jokių sveikatos pokyčių - tiesiog smagiau gyventi, - donoro privalumus skaičiavo rekordininkas Gediminas. - Be to, pastebėjau, kad man net žaizdos greičiau gyja.
Bendrosios praktikos gydytojai, organizuojantys donorus, taip pat tvirtina, kad davus kraujo pagerėja medžiagų apykaita, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, mobilizuojamos įvairios gyvybinės funkcijos. Štai, pavyzdžiui, Vilkaviškyje nuolat besilankančios ir vilkaviškiečių donorų kraują paimančios UAB "Binational plasma" gydytojos Inesos Mintaučkienės teigimu, ji sutikusi žmonių, kuriems davus kraujo nustoja skaudėti galvą, kai kurioms moterims menopauzės metu sumažėja nemalonus karščio pylimas, o aukšto kraujospūdžio kankintiems žmonėms, jų žodžiais, tiesiog prašviesėja akyse.
Bet svarbiausia, anot donoro Gedimino Mikalausko, duodamas kraujo jis jaučiasi esąs labai reikalingas. Jo kraujas išgelbėjęs ne vieną gęstančią gyvybę, padėjęs ne vienam ligoniui. Juk kraujo reikia kiekvieną dieną ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, apdegusiems, sužeistiems bei įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Vienintelis kraujo šaltinis - kiti sveiki žmonės. Gedimino atmintyje - skubi jo pagalba ant mirties slenksčio buvusiam bendradarbiui, kuris po to pasveiko, taip pat - ligoninėje gulėjusiai kito bendradarbio žmonai, dar anksčiau - Armėnijos piliečiams, prieš keliolika metų kentėjusiems nuo žemės drebėjimo padarinių, ir Kazachstano gyventojams, kur kadaise darbavosi donoras rekordininkas.
Anot gydytojos I. Mintaučkienės, kiekvienas donoras taip pat turi naudos ryžęsis donorystei, net jeigu jis ir netampa aktyvistas. Pirmiausia todėl, kad jo kraujas patikrinamas nemokamai. Užpildę anketas žmonės asmeniškai informuojami apie gautus tyrimų rezultatus. Naujai ištiriama ne tik kraujo grupė, rezus faktorius, bet ir vadinamasis KELL antigenas, kuris yra neseniai atrastas, hemoglobino kiekis kraujyje, taip pat tiriama dėl virusinio hepatito B, virusinio hepatito C, ŽIV viruso, sifilio. Tokie tyrimai (ne donorui) kainuotų 150 litų.
Einant duoti kraujo - blaivybė!
Nors iki šiol G. Mikalauskas ir negavęs jokių vertingų apdovanojimų už aktyvią donorystę, šios misijos privalumus seniai įvertinęs vyras nesiruošia trauktis iš šio kelio, jeigu medikai "neišrūšiuos". Tėvo pavyzdys paskatino ir Gedimino sūnų - 22 metų vaikinas kraujo davęs jau apie 20 kartų. Aktyvi kraujo donorė yra ir Kaune gyvenanti Gedimino sesuo.
Paklaustas, kaip iš anksto ruošiasi planuotai procedūrai kraujo perpylimo skyriuje, Gediminas patikino, kad keletą dienų visiškai nevartoja alkoholio - net alaus. Tik cigaretės negali atsisakyti, nes šis įprotis "ima viršų" (kraujo davimo dieną draudžiama rūkyti). Medikai dar linkę priminti, kad duoti kraujo pasiryžęs asmuo turi ateiti pailsėjęs, lengvai papusryčiavęs. Nepatariama ryžtis procedūrai po įtempto darbo, po naktinės pamainos. Siūloma išvakarėse nevalgyti riebaus bei aštraus maisto ir rekomenduojama gerti pakankamai skysčių. Jeigu žmogus nesilaiko šių pageidavimų, po procedūros jam gali būti silpna, gali svaigti galva. Šie reiškiniai trumpalaikiai ir nepavojingi gyvybei. Kartais venos dūrio vietoje susidaro kraujosruvos, tačiau po kurio laiko jos išnyksta. Gediminui Mikalauskui tokios "smulkmenos" gyvenimo negadina - jo rankos jau surandėjusios, net panašios į narkomano, kaip juokiasi pats donoras rekordininkas.
Tik begemotas bijojo skiepų...
Gediminui Mikalauskui kraujo paėmimo procedūra yra toks įprastas reikalas, kad, paties teigimu, net nėra ką apie tai pasakoti: pradedantieji vis tiek gali baimintis, kol patys nepatyrė, o "asai" dar pridurs, kad "tik begemotas bijojo skiepų". Kraujo perpylimo skyriuje atliekamos procedūros trukmė - 6-15 minučių. Po jos venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kuris nenuimamas dvi valandas (antraip bus jau minėtos kraujosruvos), jo negalima drėkinti. Visos priemonės yra sterilios, vienkartinės, todėl medikai tikina, jog donorystė yra saugi. Be standartinės fiziologinės donoro kraujo davimo dozės (450 ml), kaskart vis paimama dar apie 15-20 ml kraujo tyrimams. Po procedūros donoras turi pailsėti apie 15 minučių, atsigerti, lengvai užkąsti ir išleidžiamas. Tą dieną jam nerekomenduojama sportuoti.
Medikai džiaugiasi, kad vis dažniau duoti kraujo ryžtasi jauni žmonės. Jie, nuolat pasirodydami gydytojui, visada žino apie savo sveikatos būklę, užkerta kelią kokiai nors ligai įsisenėti, o kartu yra naudingi ir sunkiems ligoniams. Kraujo donorais negali būti, medikų teigimu, didelės rizikos elgesio žmonės - intraveninių narkotikų vartotojai, prostitutės, homoseksualistai. Tačiau visiems suprantama, kad dažniausiai tokių asmenų požymiai ant kaktos neatsispindi, tad medikams, paėmusiems kraujo, belieka pasikliauti nuojauta, mokslu, tyrimais. Su donorais dar iki procedūros bendraujantys specialistai pageidautų, kad tam pasiryžę asmenys, kalbėdamiesi su gydytoju ir kaskart pildydami apklausos anketą, būtų atviri, nuoširdūs, pastabūs, teisingi ir tikslūs. Ši informacija vėliau niekur neskelbiama, yra konfidenciali.
Asmenys, panorę tapti donorais, pirmiausia gali kreiptis į savo šeimos gydytoją. Anot Gedimino Mikalausko, organizmas pats praneša (savijauta!), kada kraujo kiekis jau yra pakankamas donorystei. Tiesa, tai jaučia tik šios srities aktyvistai.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Vairuotojas G. Mikalauskas - donoras rekordininkas
2005 02 11
