Vida Venclovienė
Beveik kiekvieną iš mūsų vienaip ar kitaip veikia orų ir sezonų kaita.Tik kiekvienas pajuntame tai skirtingai - priklausomai nuo temperamento, charakterio ir įvairiausių negalavimų.
Yra žmonių, iš viso nelinkusių į depresiją, tačiau jie tesudaro 5-7 procentus visos žmonijos. Psichiatrijoje tokie laimingieji vadinami "saulėtomis natūromis". Visus likusiuosius, deja, kartkartėm apninka liūdesys. Rudens pradžioje psichologinį diskomfortą, (be aiškios priežasties) jaučia:
1. Cikliškos asmenybės - sveiki žmonės, bet linkę į nuolatinę, bepriežastinę nuotaikų kaitą, labai jautriai reaguojantys į pokyčius gamtoje. Tokiems žmonėms, atėjus rudeniui, tiesiog viskas krinta iš rankų, jie jaučiasi bejėgiai tiek fiziškai, tik emociškai, juos kamuoja galvos skausmai. Tokios cikliškos asmenybės sudaro apie penktadalį visos žmonijos.
2. Žmonės, pasižymintys silpna vegetacija. Juos, visų pirma, kamuoja distonijos priepuoliai, kraujospūdžio šuoliai ir jau kaip pasekmė - depresinė nuotaika. Tokių žmonių yra apie 15 procentų.
3. Pati didžiausia grupė žmonių - baikščios, nepasitikinčios asmenybės. Orų permainos, o ypač lietūs ir vėjai, jų sielose sukelia galimų pavojų, nemalonumų nepagrįstą nerimą.
4. Yra dar viena rūšis depresijų, dažniausiai apninkančių keičiantis metų laikams - priklausomos nuo hormonų. Jos pasireiškia hormoninių sukrėtimų (nėštumas, menopauzės ) metu ar sergant skydliaukės ligomis. Šiai kategorijai galima priskirti žmones, jautriai išgyvenančius "vidutinio amžiaus krizę". Juos rudeninė depresija veikia grynai psichologiškai: tokie žmonės jaučia artėjančios senatvės šešėlius, nerimauja dėl prabėgančio gyvenimo, liūdi dėl to, kas praėjo ir nutolo negrįžtamai.
Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, rugsėjo - spalio mėnesiai vadinami "savižudžių periodu". Šiuo laiku nuo pakrantės pučia stiprūs gūsingi vėjai ir savižudybių (išprovokuotų depresijos) skaičius padidėja 3 kartus.
O Vidurio Vokietijoje rugsėjis vadinamas "prisiminimų, nostalgijos laiku"
Kaip atskirti depresiją nuo blogos nuotaikos?
Depresija, skirtingai nuo liūdesio ir slogios nuotaikos, yra liga, nuo kurios reikia medicininės pagalbos. Yra keletas aiškių požymių, leidžiančių nustatyti, kuomet pats laikas kreiptis į gydytoją.:
* Bloga nuotaika, negalėjimas susikaupti, sugniužimas trunka ilgiau nei 5 - 7 dienas.
* Prabundate nepailsėjęs, blogos nuotaikos, apimtas liūdnų minčių.
* Depresinės nuotaikos neatitinka objektyvios situacijos - vyrauja tuomet, kai, rodos, liūdėti ir nerimauti išties nėra dėl ko.
* Sutriko miegas ar esate mieguistas dieną, arba sunkus, košmariškų sapnų lydimas miegas naktį, anksti prabundate ir negalite daugiau užmigti.
* Mintys apie savižudybę - tiesioginės arba užslėptos, pavyzdžiui "visiems be manęs bus geriau", "niekam aš nereikalingas" , "kam aš gyvenu" ir panašios.
Koks gydymas reikalingas?
Sergant depresija, toli gražu ne visada reikalingi antidepresantai. Reikalingas kompleksinis gydymas: būtina psichoterapija ir individualiai parinktos preparatų dozės. Universalios schemos nėra: asteninės depresijos gydomos stimuliatoriais, nervingosios, nerimastingosios - raminamaisiais.
Sergančiojo depresija daugeliu atvejų negalima "pripumpuoti" vaistais - jis ir be jų sutrikęs ir prislėgtas. Giluminių procesų, vykstančių nervų sistemoje, sureguliavimui reikalingos trankvilizatorių ir neuroleptikų mikrodozės.
Bendram organizmo funkcijų pastiprinimui reikalingi visi B grupės vitaminai, vitaminas C, folinė rūgštis, taip pat mineralai: kalcis, magnis, selenas, lecitinas.
Pasaulinės sveikatos organizacijos 2005 metų duomenimis, depresijos užima antrą vietą pasaulyje tarp ligų, dėl kurių netenkama darbingumo (pirmoje vietoje - širdies ir kraujagyslių ligos).
