Stasys VARNECKAS
Net arklys arklio už dyką nekaso. Net chuliganas tamsiam skersgatvy akin dykai nešeria. Reikia nusipelnyti, bent jau cigarečių neturėti. Tai kodėl gydytojas privalo už ačiū tave gelbėti, guosti, glostyti, o paskui dar galvoti, kokiom tabletėm šerti ir į kokius kurortus siųsti?
Buvęs pradinės vedėjas Banaitis apie tai niekada negalvojo.
Kai tik, būdavo, jam užkietėja viduriai, sėda į autobusą - ir poliklinikon. Ten jau ir be žodžių žinodavo - Banaitis vėl atvažiavo klizmos. Padėkoja, būdavo, mokytojas visam personalui, ačiū negailėdamas, ir grįžta namo, lengvas it pūkas. Iki kito karto, žinoma. Kol žarnyne vėl susidaro koks nepatogumas. Tačiau vakar grįžta Banaitis iš poliklinikos nosį nukoręs. - Kas gi tamstai nutiko? - klausia jį sodietis Marmokas. - Anksčiau tamstos nosis lyg ir į viršų žvelgdavo. - Tamsta teisus, - atsakė pedagogas. - Anksčiau Banaičio nosis visada į viršų žiūrėdavo. Nuo šiol, deja, nebežiūrės. Daktarė sakė, kad klizma už dyką - praeities atgyvena. Ne tik už klizmą - už menkiausią nieką piniginę teks krapštinėti. Toks įstatymas, sako, išeis. O mano piniginė, pats žinai, pedagogiška. Marmokas pamąstė valandėlę, o paskui, labai norėdamas kaimyną nuraminti, ėmė regzti: - Medicinos įstaigose - gal ir taip. Ten už klizmas mokėti reikės, niekur nesidėsi. Tačiau aš girdėjau, kad, pavyzdžiui, policijoje šita procedūra daroma veltui. Banaitis kilstelėjo ne tik nosį, bet ir antakius, kurie buvo visai subridę į akis. - Man Anskaičių Giedrius pasakojo. Patekau, sako, aną dieną į policiją, o ten man tokią klizmą suraitė - kol gyvas nepamiršiu. Apie kokį nors mokėjimą vaikinas net neužsiminė - policijoje ši paslauga, matyt, nemokama. Lengviau atsikvėpė buvęs pradinės vedėjas. - Ačiū, Marmokai, už gerą žinią. Dabar jei tik man kas nors su viduriais - aš ne į polikliniką. Aš į policiją. Tas jos naujasis viršininkas, tas Telyčėnas, matyt, protingas vyras. Nuo šiol mūsų angelai sargai visai Lietuvai klizmas raitys. Nemokamai.
