Augustas TAMALIŪNAS
Kelmai žino, kuris kelmietis tą žalią nuodažą išlaikiusį dviaukštį medinį namą praminė Ramoškynu, bet jis šitaip vadinamas jau seniai. Nereikia nė vedlio, kad pačiame miesto pakraštyje, Nepriklausomybės gatvės užbaigoje, atrastum nuo liežuvių nenueinantį vietos girtuoklių paminklą, statytą dar tuomet, kai Kelmė buvo ne rajono, o valsčiaus centras. Dabar po vienu stogu kruta, regis, aštuonios šeimos, ne visos būtinai skystų polinkių ir ne tokios grasios kaip gryčiai šlovę atnešę senbuviai. Jie, beje, irgi skirtingų užmojų. Rimčiausia iš trijų asmenų klano laikytina šešiasdešimt septynerių metų Janina Ramoškienė, o didžiausia nepagarba tarp aplinkinių dalinasi dvi to paties kelmo ataugos: jau bevyrė Gražina Lavickienė (44 m.) ir kelis kartus teistas jos brolis Raimondas Ramoška (30 m.). Pastarasis sausio mėnesį anksčiau laiko grįžo iš Marijampolės, tiktai ne iš automobilių turgaus, o iš kur kas labiau saugomos vietelės, užtat sutartomis dienomis nūnai privalo prisistatyti į policijos komisariatą ir parodyti šviesų veidą. Deja, šis neretai būna murkšlinas ir susigarankščiavęs nelyginant džinsai per pakinklius. Dar labai svarbu iki balandžio pabaigos vyrukui neįkliūti net už menkiausią prasižengimą, o tatai, suprantama, atsargos kaliniui susižavėjimo nekelia. Mat prisiputus ir su kaimynais nesunku apsižodžiuoti, ir seserį tenka paauklėti. Neseniai po tokios pedagogikos Gražinos panosėje atvipo lūpos, bet ji, žinoma, būtų nekvietusi pernelyg gerai pažįstamos policijos. Tai padarė Raimondo iškoneveikta kaimynė Birutė Andrulienė, po kurios skambučio Ramoškų bute kilo incidentas su žaliamunduriais. Dabar šio įvykio finalą kiekviena pusė vaizduoja truputėlį kitaip, todėl pirmiausia suteikime tribūną nukentėjusiąja save laikančiai ir ligoninės Chirurginiame skyriuje gulinčiai Gražinai Lavickienei. Ji tikina, kad medikų globoje atsidūrė dėl apylinkės jaunesniojo inspektoriaus Svajūno Leškio (32 m.) kaltės. Va kaip, anot moteriškės, viskas nutiko...
- Brolis tą dieną pažįstamiems supjovė malkas ir šiek tiek uždirbo, - krutino jau atitinusias lūpas jo sesuo. - Išgėrėme, kas be ko. Susimušėme. Et, pasitaiko! Buvau jau graži ir be reikalo užsipuoliau Raimondą. Kur kas blogiau, kad begeriant atvažiavo policija. Turbūt iškvietė motina.
- Nesu tokia kvaila, kad šaukčiausi bėdą į namus, - purkštelėjo Janina Ramoškienė. - Abu buvo girti, na, o kad Raimondas broliškai pasveikino seserį, kas kam rūpi. Mūsų reikalas! Viskas nutiko maždaug trečią valandą popiet, kai jiedu iš kažkur parsinešė butelį linksmybėms pratęsti. Neragavau, bet žinau, ką turėjo. Padėjau užkandos. Negi su vapaliojančiais ginčysies? Duris užkabinau. Nėr čia ko pašaliniams kaišioti nosis! Greitai paaiškėjo, kad šitoks atsargumas nebuvo įsikalbėtas, tiktai gaila, kad sūnus ir dukra prarado orientaciją. Vos spėjo atsikimšti butelį, kai į duris kažkas pasibeldė. Leisk, leisk, girdi, savi! Nutirpau. Žinau tuos savuosius! Iš balso supratau, ką nelabasis atnešė. Tyliai paraginau: "Slėpkit, vaikai, šnapsą!" Nenukišo giliau. Butelį suskubo perkelti nuo virtuvės stalo ant palangės, o netuščią stikliuką pamiršo. Per tai ir įkliuvo. Įžengė dviese: apylinkės įgaliotinis Leškys ir viršila Andrulis. Tas iškart ir suuodė, kas buvo gerta. Butelį aptiko. Sėdo rašyti protokolą. Raimondas ėmė prašyti, kad visa kaltė būtų perkelta ant sesers pečių. Ne dėl trijų šimtų litų baudos, kuri grėsė, o todėl, kad jam nevalia įsivelti į policijos popierius netgi dėl tokių mažmožių. Gražina, dar girtesnė už brolį, tuo tarpu buvo išdrožusi į kambarį, tačiau savo nelaimei grįžo. Ėmė maldauti, kad paliktų butelį pagirioms. Tada įgaliotinis ją ir stūmė. Dukra dėjo pakaušį į durų staktą. Leškys pažiūrėjo, pažiūrėjo ir tarė: "Ai, nieko čia nėra! Uždėkit šlapią skudurą, ir tiek tos bėdos". Prašiau nuvežti krauju paplūdusią Gražiną į ligoninę, bet jie surašė, ką norėjo, ir išėjo. Tada iškviečiau greitąją pagalbą, kuri dukrą nugabeno į polikliniką, į Chirurginį skyrių, bet kadangi ši buvo girtutėlė ir nesileido kišti nagų prie žaizdos, tai vėl šiaip ne taip prisiprašiau parvežti atgal. Nepavedžiau, nors tu ką! Po to dėjau kompresus, bet iš to nieko gero neišėjo. Nepaeinu, sako, ir tiek. Dar kitą dieną ją pagulė į ligoninę.
- Smegenys sukrėstos, - sakė už motiną žymiai nekalbesnė Gražina Lavickienė. - Žaizdos ir dabar neleidau užsiūti. Pagulėsiu, pailsėsiu, užgis. Kodėl mane reikėjo stumti, kad atsitrenkčiau į staktą, galva neišneša.
- Čia ji dėjosi, čia, - tvirtino Raimondas Ramoška. - Tiesa, visko gerai nepamenu, tik žinau, kad ji staiga išsitiesė ant grindų. Pakaušį susikūlė. Leškys, ne kitaip! Ko sesei pačiai griuvinėti?
- Beveik viskas taip ir buvo, išskyrus kelias svarbias aplinkybes, kurias šeimynėlė nutyli, - prisiminė incidentą viršila Vaidas Andrulis. - Senoji šeimininkė buvo blaivi, jos sūnus per daug nesikišo, tiktai kažką murmėjo, o štai jo sesuo elgėsi nepaprastai agresyviai. Plūdosi, stvarstė už rankų, trukdė rašyti poėmio protokolą, o galiausiai jį paketino suplėšyti. Vos išsaugojau! Tada ir paprašiau, kad Svajūnas Leškys išvestų triukšmadarę. Jis kaip sykis grįžo iš kiemo, nes prieš tai išnešė ir vairuotojui Rimui Grigoliui atidavė sergėti vėliau ekspertams nuvežtą užlipintą butelį su rastu skysčiu. Man nekilo abejonių dėl alkoholio kilmės, bet ją reikėjo pagrįsti specialistų išvadomis. Jaunesnysis inspektorius nutvėrė moteriškę už alkūnės, bet, matyt, nepakankamai stipriai, nes Gražina Lavickienė pasimuistė, ištrūko ir, susipynus kojoms, tarpduryje parkrito. Galva atsitrenkė į sienos kraštą. Svajūnas Leškys ją nuvedė į kambarį ir paguldė, bet moteris greit vėl atėjo į virtuvę.
- Norėjau už peties paimti, - papildė tarnybos draugo pasakojimą jaunesnysis inspektorius, - bet ji kažkaip pasisuko ir išslydo. Griuvo. Buvo girtut girtutėlė. Brolis irgi šnekučiavosi su angelais. Mums dar neišėjus, Gražina Lavickienė vėl atšlitiniavo iš kambario, atsisėdo ant grindų ir užsirūkė. Galimas dalykas, kad už prarastą naminę degtinę seserį vėliau primušė brolis. Jos abi lūpos ir taip buvo sutinusios, atvirtusios, prakirstos. Janina Ramoškienė sakė, kad sūnus už kažką pritalžė jos dukrą.
Va tokios yra vieno reikalo abi pusės. Viešosios policijos komisaras inspektorius Saulius Valiulis pavedė savivaldybių policijos poskyrio vyresniajam inspektoriui Romualdui Drukteniui atlikti tarnybinį patikrinimą. Šis sakė, jog dar nėra girdėjęs, kad Svajūnas Leškys būtų užgavęs kurį nors žmogų. Tiesa, komisaras inspektorius neslėpė, kad iš jaunojo inspektoriaus tikisi geresnio darbo. Įvykio aplinkybes savo ruožtu narplioja vietos prokurorė Deimantė Banaitienė. Aplink Ramoškyną gyvenantys žmonės niekuo nesistebi, nes į tą pagarsėjusį namą dėl konfliktinių situacijų dažnai važinėja uniformuoti pareigūnai.
