Po savaitės miestuose automobilių greitis sumažės nuo 60 iki 50 kilometrų per valandą, tačiau kai kuriomis gatvėmis gyventojai galės važiuoti ir greičiau.
Miestų ir rajonų savivaldybėms buvo patikėta išnagrinėti eismo sąlygas keliuose ir gatvėse bei numatyti kelių atkarpas, kuriose eismo sąlygos leidžia važiuoti didesniu negu 50 km/h greičiu, kuris miestuose įsigalios nuo kito pirmadienio.
Šią savaitę visos savivaldybės pabaigs siųsti duomenis apie minėtas kelių atkarpas į Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamentą.
Šio departamento direktorius Vigilijus Sadauskas BNS pirmadienį sakė, kad du trečdaliai duomenis atsiuntusių savivaldybių į rekomendacijas pažiūrėjo tolerantiškai ir supratingai bei padidino greitį tose miesto vietose, kur važiuoti greičiau yra saugu.
"Mes galvojome, kad savivaldybės nueis lengviausiu keliu ir nutars nieko nedaryti, jei jau Vyriausybė priėmė sprendimą sumažinti greitį. Tačiau jos atsižvelgė ir į vairuotojus, ir į pėsčiuosius", - pabrėžė V. Sadauskas.
Saugaus eismo departamento direktorius teigė, kad nemažai savivaldybių iš naujo patikslino transporto srautus ir nustatė naują greitį, o ne paliko galioti buvusį.
Saugaus eismo požiūriu didinti greitį buvo rekomenduojama gatvių atkarpose, kur nėra sankryžų, nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų bei visuomeninių objektų - mokyklų, kultūros namų.
Tarp miestų, tam tikrose gatvėse padidinusių automobilių greitį, yra ir sostinė. Tačiau dėl Vilniuje vykstančių gatvių rekonstrukcijos darbų galutinio sąrašo, kuriomis atkarpomis bus galima važiuoti greičiau, dar nėra.
Planuojama, kad 60-80 km/h greičiu sostinėje bus galima važiuoti Geležinio vilko, Gariūnų, Justiniškių, Stepono Batoro, Oslo, Ozo ir Narbuto gatvėmis, taip pat Laisvės prospektu, Minsko plentu, Savanorių prospektu, Nemenčinės plentu, dalimi Ukmergės gatvės.
Tarp 50 km/h greitį mieste palikti nusprendusių savivaldybių yra Akmenės rajono, Alytaus rajono, Kalvarijos, Joniškio rajono, Pakruojo rajono, Rokiškio rajono, Vilniaus rajono ir kitos savivaldybės.
Apsispręsti dėl leidžiamo greičio gyvenvietėse sumažinimo Vyriausybę paskatino sociologinės apklausos rezultatai, kurie parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad važiavimo greitis turi būti apribotas.
52 proc. respondentų buvo už tai, kad miestuose ir gyvenvietėse važiavimo greitis būtų apribotas iki 50 kilometrų per valandą, išskyrus tuos ruožus, kur eismo sąlygos leidžia važiuoti saugiai ir greičiau.
Už šiuo metu leidžiamo 60 km/h maksimalaus greičio išsaugojimą pasisakė 45 proc. tyrimo dalyvių.
Greičio ribojimas miestuose iki 50 kilometrų per valandą galioja beveik visose Europos valstybėse, 60 km/h greitis miestuose leidžiamas Moldovoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir dar keliose šalyse.
Tikimasi, kad nuo rugsėjo 1 dienos sumažėjęs automobilių greitis pagerins avaringumo situaciją keliuose.
Ekspertų nuomone, rizikos laipsnis patekti į avariją Lietuvos keliuose yra kelis kartus didesnis nei Skandinavijos šalyse. Praėjusiais metais Lietuvoje 100 tūkst. šalies gyventojų teko 162 avarijos, 19 žuvusiųjų ir 192 sužeistieji.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, metiniai autoavarijų nuostoliai šalies ūkiui sudaro apie 1,3 milijardo litų, arba apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto, kai kitose šalyje neviršija 1 proc.
Rugsėjo 1-ąją taip pat įsigalios nauja Kelių eismo taisyklių nuostata, prailginanti laiką, kai būtina važinėti įsijungus artimąsias šviesas. Iki šiol su artimosiomis šviesomis šviesiu paros metu buvo privaloma važinėti pirmąją rugsėjo savaitę ir nuo lapkričio 1 iki kovo 1 dienos. Pagal naująsias taisykles šis laikotarpis pailgės nuo rugsėjo 1 iki balandžio 1 dienos.
BNS
