Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Ištroškusiuosius sensacijų nuliūdinsime: to šiame straipsnyje nerasite. Kai kalbama apie staiga užgesusią žmogaus gyvybę, neturi likti vietos "burbulų" pūtimui - reikia sulaukti specialistų išvadų, o tada jau keikti medikus ar juos ginti... O kol tokios išvados bus pateiktos, "Akistata" pabandė ramiai, nekaitinant bereikalingų aistrų, pasiaiškinti, kas vieną spalio pradžios rytą nutiko Jurbarko pašonėje stūksančiuose, tačiau Šakių rajonui priklausančiuose Kiduliuose.
Nuvykę į Kidulius, žurnalistai užkalbino pirmą pasitaikiusią moteriškę. Šalutine miestelio gatve žingsniavusi senyvo amžiaus kiduliškė, išvydusi redakcijos tarnybinį automobilį, iškart suprato, kokia tema pageidaujame kalbėtis.
- Nežinau, kas ką nori, tegu šneka, bet man Kidulių ambulatorijos gydytoja Roma Kriščiūnienė - labai gera daktarė, - daug negalvojusi ėmė pasakoti Elena Rauktienė. - Pas šią gydytoją esame prisirašę abu su vyru Kęstučiu, ir tikrai ja labai patenkinti. Kęstutis - invalidas, todėl daktarės pagalbos prireikia ypač dažnai. Per dešimt metų nepasitaikė, kad gydytoja būtų atsisakiusi atvykti, kai kviesdavome į namus, ar būtų atsisakiusi priimti ambulatorijoje. Ne kartą ir naktį esu jai skambinusi - atvažiuodavo su savo mašinike, apžiūrėdavo, duodavo vaistų... O kaip čia su ta Vita išėjo... Pati nemačiau, savo ausimis negirdėjau - nenoriu ką ir sakyti... Mano nuomone, nereikia skubėti daktarės smerkti, maišyti su žemėmis - juk ir patys žmonės turi rūpintis savo sveikata...
Taip jau atsitiko, jog su ponia Elena kalbėjomės visai šalia Violetos Briedienės namų. Būtent šioje trobelėje nuo užpernykščio rudens ir buvo įsikūrusi Violetos gera draugė Vita Aliukienė su dvynukėmis dukrelėmis, ir būtent Vita tą nelemtąjį spalio pradžios rytą netikėtai iškeliavo į Anapilį.
Pasibeldėme į šios trobelės duris. V. Briedienės nepilnametis sūnus pranešė, kad motinos namuose nėra. Kai pasitikslinome, ar vaikinas ką nors žinąs apie kartu gyvenusios Vitos Aliukienės mirties aplinkybes, išgirdome neigiamą atsakymą. Tada pabandėme pasiaiškinti, ar Vita anksčiau buvo skundusis sveikata, ar vartodavo kokių nors vaistų, ar turėjo žalingų įpročių. Jaunuolis patvirtino nėsyk iš Vitos neišgirdęs jokių skundų, o šalia stovėjęs mūsų pašnekovo draugas žurnalistams pasigyrė Vitą matęs, berods, mirties išvakarėse. Ji esą maišiusis netoliese esančioje "Molupio" parduotuvėje, buvus linksma, nuotaikinga. Ką pirkusi? "Tai turbūt alaus - ko daugiau," - susimąstė kiduliškis.
Vaistų - pas kaimynę
Kaip sužinojome iš kitų, tą rytą prastai pasijutusi Vita vienos dukrelės net neišleido į mokyklą. Mažoji nubėgo pas kitoje kelio pusėje gyvenančią Janiną Jakienę ir pasiskundusi, kad susirgo mamytė, paprašė "vaistų nuo krūtinės". J. Jakienė pasiteiravo, ar ne nuo širdies. Ne, girdi, ne nuo širdies, o nuo krūtinės... Dar po kelių akimirkų mergytė patikslino: nuo skrandžio... Geroji kaimynė iškart surado virškinimą gerinančių vaistų, ir mažylė išbėgo. O netrukus vėl pasibeldė į duris. Šįkart paprašė paracetamolio. Lyg tyčia, šių vaistų Janina neturėjo.
Susirūpinusi dėl Vitos sveikatos, J. Jakienė nusprendė ligonę aplankyti, tačiau vos, įėjusi pro duris, sužinojo, jog Vita ką tik mirė.
- Vaje, kaip man jų visų gaila, - "Akistatai" pasakojo J. Jakienė. - Vita buvo bedarbė, skurdo visą gyvenimą, tai iš to sielvarto ir išgerdavo. Nieko gero nematė ir jos dvynukės dukrelės - jas ir maistu sušelpdavau, ir anūkų rūbelius atiduodavau...
J. Jakienės nuomone, jei gydytoja ir atsisakė pas sunegalavusią Vitą važiuoti, taip greičiausiai pasielgė vien dėl to, jog pamanė, kad Vitai - eilinės pagirios, vylėsi, jog ši pagulėsianti, ir visi blogumai praeisią.
Į pokalbį įsitraukęs J. Jakienės sūnus prisiminė su Vita kalbėjęsis prieš porą dienų iki jos mirties. Moteris esą užsiminusi, jog "kažkas negerai su sveikata". Tačiau pas daktarus nesikreipusi. Kita vertus, Kidulių ambulatorijoje ji nebuvo prisirašiusi, o į Tauragę, pas savo šeimos gydytoją, nukakti - daug kainuoja... Šis vyrukas galiausiai padarė išvadą, jog dėl visko, kas atsitiko, reikėtų kaltinti likimą. Vita, jo žiniomis, jau du kartus bandė pasikarti, ir abusyk buvo išgelbėta. Ji esą anksčiau ar vėliau būtų kažką sau pasidariusi...
Gydytoja neišgirdo pagalbos šauksmo?
Sužinojusios, kad viena V. Aliukienės dukra nenuėjo į mokyklą, Kidulių seniūnijos socialinės darbuotojos R. Andziulevičienė ir N. Rudaitienė iškart nuskubėjo pasiaiškinti, priežasties. Jos rado Vitą, gulinčią ant sofos. Susiėmusi už krūtinės, ligonė pasiteisino dukrelės neišleidusi į mokyklą, nes išsiuntusi parnešti vaistų. Moteris skundėsi, jog jai skauda krūtinę, aptirpusios abi rankos.
Viešnios iškart sugrįžo į seniūniją ir paskambino į ambulatoriją. Tuo metu dirbusi ambulatorijos vyriausioji gydytoja R. Kriščiūnienė esą pareiškė neturinti automobilio (gydytojas V. Ambrazaitis ambulatorijos "Niva" buvo išvežtas į Voverių kaimą) ir patarė ligonei iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Supykusios socialinės darbuotojos, užuot taip ir padariusios ar sunkios būklės Vitą skubiai išgabenusios į vos už poros kilometrų esančią Jurbarko ligoninę, "abejingą gydytoją" apskundė seniūnijos sekretorei E. Antanaitienei. Ši metė visus darbus ir nulėkė pasižiūrėti, kas Vitai atsitikę. Radusi šią leisgyvę, pakartotinai kreipėsi į gydytoją R. Kriščiūnienę. Kaip vėliau prisiminė E. Antanaitienė, gydytoja ir į jos prašymą skubėti pas ligonę reagavo abejingai. Esą buvo užsiminta, jog sunegalavusioji Vita Aliukienė turėtų kreiptis į tą gydytoją, pas kurį prisirašiusi, o jei jos būklė - sunki, reikia kviesti greitukę. Galiausiai gydytoja pas ligonę nusiuntė dvi slaugytojas. Vitai buvo suleista adrenalino, deja... Kaip užsiminė seniūnijos sekretorė, nuo žinios apie tai, kad Vitai - blogai, iki moters mirties praėjo maždaug 20 minučių.
- Mano nuomone, koks žmogus bebūtų, jei jis - prie mirties, gydytojo pareiga - suteikti kuo skubesnę pagalbą, - svarstė E. Antanaitienė. - Juk ištikus širdies infarktui reikalinga kvalifikuota pagalba, negalima žmogaus judinti... Ne slaugytojas reikėjo siųsti, o pačiai gydytojai lėkti...
E. Antanaitienė užsiminė, jog po šio negražaus įvykio jai paskambino ne vienas seniūnijos gyventojas, kuris esą taip pat piktinosi gydytojos Romos Kriščiūnienės abejingumu. Tačiau konkrečias nusiskundusiųjų pavardes seniūnijos sekretorė įvardinti atsisakė. Esą žmonės gali nenorėti viešumo. Beje, E. Antanaitienė patvirtino prieš porą metų pakeitusi šeimos gydytoją - iš R. Kriščiūnienės persirašiusi pas V. Ambrazaitį, tačiau kodėl taip pasielgė, nepaaiškino. Galiausiai E. Antanaitienė prisipažino net supykusi, kodėl "kažkas" šia nelaime pasinaudojo, "išpūtė didelį burbulą". Mat esą dar labai neaišku, ar ir atskubėjus gydytojai R. Kriščiūnienei V. Aliukienės gyvybę būtų pavykę išgelbėti. Iš tiesų, teismo medicinos ekspertų išvados - labai rimtos: V. Aliukienė mirusi dėl ūmaus širdies veiklos sutrikimo po infarkto, be to, sirgusi lėtine ischemine širdies liga, o esant tokiai ligonės būklei bejėgė gali būti ir atvykusi kardiologinės reanimacijos gydytojų brigada...
Sveikatą reikia branginti
- Bet kad tiems žmonėms viskas ir negerai, - rastas vienoje iš Kidulių maisto prekių parduotuvių, savo nuomonę sutiko išsakyti vietos gyventojas Vytautas Bakaitis. - Geria, rūko, sveikatos nesaugo, o kai jau bėda - daktaras kaltas... Matydavau aš Vitą su savo "chebra" maskatuojančią pirmyn - atgal po Kidulius... Kaip traktorius varydavo - arklio sveikatą turėjo... Ir išgerdavo, sako, ne mažiau už vyrus... Kai daktarė išgirdo, kas per žmogus sunegalavo, greičiausiai pagalvojo, kad bobikė "pachmielinasi", ir negaišo laiko - gi tiek ligonių už durų! Kas galėjo įtart, kad buvusi tokia drūta moteriškė staiga numirs...
Atsirado ir daugiau kiduliškių, stojusių ginti gydytojos R. Kriščiūnienės. Jei, girdi, Vitai prireikė skubios pagalbos, reikėjo kviesti greitąją pagalbą arba vežti ligonę į Jurbarką. Juk staiga sutrikus širdies veiklai, tinkamą pagalbą įmanoma suteikti tik ligoninėje. Kas esą galėjo žinoti, kad Vitai taip jau blogai, juolab, kad visi žinojo, jog Vita išgeria, rūko...
Kitų nuomone, "burbulas" prieš gydytoją R. Kriščiūnienę buvo išpūstas neatsitiktinai. Girdi, į ambulatorijos vyr. gydytojos vietą norinčiųjų niekada netrūko ir netrūks. Dar kiti niekaip negalėjo atsistebėti seniūnijos socialinių darbuotojų uolumu. Kitose asocialiose šeimose vaikai į mokyklą esą neišleidžiami kone savaitėmis, valkatauja, badauja, ir niekas jais nesidomi, o va Kiduliuose net neregistruotos Vitos dukrelė vienądien mokykloje nepasirodė, ir abi socialinės darbuotojos nulėkė žiūrėti, kas atsitiko. O radę Vitą susirgusią, užuot skubiai vežusios ją į gydymo įstaigą, kur yra reikalingos gydymo priemonės, tiesiog "sukurpė kriminalą" apie tai, kokia gydytoja beširdė, negailestinga, vos ne žudikė...
- Kad tos socialinės darbuotojos būtų pasistengusios Vitą atvesti į doros kelią, įkalbėti negerti, nerūkyti, tausoti savo sveikatą, be to, dar prisiminti ir pamilti Tauragės vaikų globos namuose augantį, kone nuo gimimo motinos užmirštą sūnelį - tikrai už tai padėkotume, - svarstė būrys kiduliškių. - Tačiau kažkodėl buvo nueita intrigų ir neklystančių teisėjų vaidmens pasisavinimo keliu.
Su gydytoja R. Kriščiūniene pasikalbėti nepavyko. Ji šiomis dienomis sunkiai serga. Gydytoja dar nebuvo atsigavusi po netikėtos motinos, kurią palaidojo prieš porą savaičių, mirties, o dabar - dar vienas sukrėtimas - viešas apkaltinimas, kad neatliko savo pareigų, kad buvo kurčia ir abejinga mirštančios ligonės pagalbos šauksmui. R. Kriščiūnienės vyras žurnalistams užsiminė, jog ši itin nemaloni istorija labai paveikė ne tik gydytoją žmoną, bet ir kitus šeimos narius. Jis paprašė palaukti medicininio audito išvadų, ir tik specialistams patvirtinus, kad gydytoja tikrai neatliko savo pareigos, buvo tikra beširdė, ją prikalti prie kryžiaus, apipilti pamazgomis.
Tvarkos reikia laikytis
Dėl Vitos Aliukienės mirties, žinoma, bus atliktas išsamus tyrimas. Gali būti, kad gydytojos R. Kriščiūnienės veiksmuose komisija neįžvelgs jokio nusižengimo. Mat kiekvienas gydytojas savo darbe privalo vadovautis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, įsakymais, ir panašiai.
Kaip žinia, V. Aliukienė buvo registruota Tauragės rajone, Gaurės seniūnijoje, o apie porą metų gyveno Šakių rajone, Kiduliuose. Keista, tačiau per tiek laiko moteris taip ir neprisiruošė iš Tauragės poliklinikos persirašyti į Kidulių ambulatoriją, nepasirūpino, kad čia pat savo gydytoją turėtų ir dvynės dukrelės. Taigi Vitos Aliukienės Kidulių ambulatorijos gydytoja nebuvo mačiusi akyse - tik iš kitų kaimiečių girdėjusi, kad ši moteris yra išgerianti, rūkanti, netausojanti sveikatos. Kaip jau žinoma, Vita Aliukienė pajuto sveikatos sutrikimus, tačiau į savo gydytoją nesikreipė. O kas, jei ne pats žmogus turėtų labiausiai savimi pasirūpinti...
