Remigijus RAINYS
Žaliesiems ir kitiems jautrianosiams Lietuvos piliečiams neįtikę Danijos verslininkai, kaltinami, jog jų auginamų kiaulaičių srutų kvapai nuodija ištisas mūsų krašto seniūnijas, turėtų kuo skubiau vykti pas Kauno rajone, Vandžiogalos seniūnijoje, dviejose fermose Lietuvos baltųjų veislės veislines kiaulaites ir bekonus auginantį ūkininką Virginijų Šimkų ir pabandyti išgauti jo paslaptį. Pasirodo, jog Lietuvos baltųjų kvapai kai kuriuos asmenis ne atstumia, o viliote vilioja į fermų teritoriją. Ūkininkas nei dieną, nei naktį tiesiog negali atsiginti visų trokštančių giliau įkvėpti jo valdų oro, neva geriau negu Šveicarijos kalnų kurortai padedančio išsigydyti ne tik banalią slogą, bet ir sudėtingiausias kvėpavimo takų ligas. Bent jau taip tikina tie, kuriuos Virginijus su trimis savo sūnumis aptinka slampinėjančius savo fermų teritorijoje - kaip įtaria savininkas, anaiptol ne sveikatos stiprinimo tikslais. Anot fermų vedėjos Vitos Dirmantienės, "kurortininkai" taip ir taikosi slapčia nustverti ir išsigabenti po kokį augesnį žviegiantį suvenyrą, o jei pasiseks - tai ir ne po vieną.
Bėglys pasidavė
Dar prieš porą metų vieną tamsų vakarą prie fermų atvažiavo lengvasis automobilis, kurį juo atvykę keturi vyrai paslėpė šalia keliuko augusiuose krūmuose. Po trumpos žvalgybos ketvertukas, išdaužęs langą, sulipo į fermą ir netrukus iškėlė laukan maišą su dviem pusbekoniais. Vagišiai jau buvo lengviau beatsikvepią, bet čia jiems panėšėti nelengvą nešulį pasisiūlė medžiokliniu šautuvu ginkluotas Virginijus Šimkus su savo įpėdinių komanda. Metę maišą, "naktinukai" bandė sprukti, tačiau ūkininkas juos sulaikė. Automobilio savininkas bandė nuvažiuoti savo mašina, tačiau taikliais buožės smūgiais V. Šimkus sudaužė priekinius žibintus. Nebeįžiūrėdamas kelio bėglys sustojo ir pasidavė.
Netrukus paaiškėjo, kad tokiu neleistinu būdu apsirūpinti delikatesine kiauliena ketino netoliese, Boniškių kaime, gyvenantis kaimynas su savo bičiuliais. Vyriškis labai prašė nekviesti policijos ir prisiekinėjo, jog daugiau niekuomet į ūkininko gerą nebesikėsins. Kadangi nevidonai paršų nepavogė, o jų pačių automobilis gerokai nukentėjo, Virginijus tąkart pareigūnų nekvietė. Kaimynas iš tiesų daugiau nebevažinėjo į fermas "kvėpuoti grynu oru", tačiau po apylinkes pasklidęs gandas apie V. Šimkaus gerą širdį ir atlaidumą gundė ir kitus kiauliavagius.
Nesilaikė priesaikos
Šios vasaros karščiai vargino ne tik žmones, bet ir kiaulaites, todėl, tikintis bent mažiausio vėjelio dvelktelėjimo, fermų langai ir nakčiai būdavo paliekami praverti. Virginijus buvo pasamdęs naktinį sargą, tačiau netrukus paaiškėjo, kad 1,5 - 2 mėnesių amžiaus sulaukusių paršelių vagys gviešiasi ir kone vidury baltos dienos.
Liepos pradžioje, kai kasdieniai darbai vyte vijo vienas kitą, pakvėpuoti "gydomuoju" fermų oru atvažiavo dar viena kaimynėlė. Janiną T. savo automobiliu atvežė neseniai iš įkalinimo vietos sugrįžęs jos sūnus Ričardas. Drauge "gydytis" atvyko ir Ričardo žmona Rasa. Šeimynėlė savo mašiną pasistatė "neutralioje teritorijoje" - prie kitam kiaulių augintojui priklausančios fermos, o patys pakrūmėmis patraukė prie V. Šimkaus paršelių. Trijulė buvo sulaikyta, kai tempė maišą su dviem tik ką pavogtais kriuksiais. Kol Virginijus baudėsi kviesti policiją, Janina ir Rasa sutartinai sriūbavo dviem balsais ir savo artimųjų gyvybe prisiekinėjo, jog daugiau tikrai nebevagiliaus. Ūkininkas vėl leidosi įkalbamas - vagišes bei jų bendrininką paleido.
Tačiau paršelių ir toliau pastebimai mažėjo. Maždaug po mėnesio atlikęs inventorizaciją V. Šimkus nustatė, jog trūksta net 38 paršelių, todėl vėl pamatęs netoli fermų besisukiojančią Janinos komandą, nudrožė su ja išsiaiškinti. Matyt, Janiną su marčia vėl kamavo rimtos kvėpavimo problemos, tačiau moteriškė naujo "šalių susitikimo aukščiausiu lygiu" nebenorėjo ir leidosi bėgti. Greitakoję pavyko sulaikyti tik tada, kai ji paslydusi pievoje pargriuvo. Ūkininko iškviestiems policijos pareigūnams moteris bandė įteigti, jog neva buvo sumušta ją sulaikiusių vyriškių. Dėl paršelių vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Savo nuostolius V. Šimkus vertina 5700 litų, tačiau iš niekur oficialiai nedirbančių įtariamųjų jų atgauti nesitiki. Priešingai, kol kas per 2500 veislinių kiaulių auginantis ūkininkas ketina papildomai investavęs netrukus išlyginti visus fermų teritorijos nelygumus bei savo valdas aptverti tvora. Tuomet visi, norintys "gydytis" srutų skleidžiamais aromatais, galės tai daryti nepažeisdami privačios nuosavybės lankymo taisyklių.
