Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Praėjusį ketvirtadienį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, kuriai pirmininkavo teisėja R. Majauskienė, paskelbė nuosprendį buvusiam Kauno akcinės bendrovės "Senukai" apsaugos darbuotojui Vladimirui Vladimirovui. Už šaltakraujišką keturių bendradarbių - Laimiaus Jasinsko (23 m.), metais jaunesnio Vyto Miliučio, Viktoro Efremovo (53 m.) bei Liugardo Čereko (65 m.) - nužudymą jam teks kalėti iki gyvos galvos.
Ši kraupi žmogžudystė, sukėlusi didžiulį rezonansą visoje Lietuvoje, buvo įvykdyta praėjusią vasarą, rugpjūčio 10-osios naktį. Akcinės bendrovės "Senukai" darbuotojai, ankstyvą penktadienio rytą atvykę pakeisti savo kolegų statybinių medžiagų sandėlyje, įsikūrusiame Taikos prospekte, rado neužrakintus bendrovės teritorijos vartus ir netoli jų stovintį bendrovės apsaugos tarnybos greitojo reagavimo padalinio automobilį "VW Golf". Pro priekines golfo dureles buvo išvirtęs ekipažo vyresniojo L. Jasinsko kūnas su šautinėmis žaizdomis pakaušyje ir nugaroje. V. Miliučio lavonas aptiktas sargų namelyje. Kiek toliau buvo rastas V. Efremovo, o galiausiai ir ketvirtosios aukos - L. Čereko - lavonai. Visi šie žmonės buvo nušauti. Netrukus paaiškėjo šių kraupių įvykių kaltininkas. Kai teisėsaugos pareigūnai apžiūrinėjo įvykio vietą ir nieko neįleido į bendrovės teritoriją, tarp darbuotojų pasklido kalbos, jog po sniego valytuvo kaušu rastas L. Čereko lavonas. Tada ir suveikė žudiko instinktas. V. Vladimirovas patikslino, jog ten guli ne L. Čereko, o V. Efremovo lavonas. Tai susirinkusiuosius gerokai nustebino. Vėliau dar kelios smulkmenos apie šį įvykį bei V. Vladimirovo namuose ir pas draugus įrengtose slėptuvėse rasti ginklai bei nusikaltimo įrankis padėjo įtikinamai nustatyti žudiką.
Kauno apygardos teisme valstybės kaltintojas prokuroras V. Mizaras įtikinamai pareiškė, jog šis nusikaltimas - tragiška ilgai brandinto sumanymo baigtis. V. Vladimirovas seniai jautė liguistą potraukį ginklams. Jis turėjo neteisėtai įsigytą revolverį bei nupjautavamzdį medžioklinį šautuvą. Šiuos ginklus vyriškis nuolat perdirbinėjo, gamino specialius šaudymo įtaisus, treniravosi, siekdamas tapti taikliu šauliu. Ginklų tema dominavo V. Vladimirovo namų bibliotekoje, apie ginklus bei karo istoriją jis nuolat kalbėdavo su bendradarbiais. Dar vykstant tardymui V. Vladimirovas prisipažino, jog lemtingą rugpjūčio 10-osios naktį į savo darbovietę jis atėjo vedamas vienintelio troškimo - įsigyti geresnių ginklų. Vyriškis nematė kitos aplinkybės - tik paimti ginklus iš bendradarbių. Kadangi puikiai suvokė, jog bendradarbiai geruoju jų neatiduos, suplanavo kruvinas kautynes. Teisme paaiškėjo, jog eidamas žudyti teisiamasis negalėjo tiksliai žinoti, kur ir kokius bendradarbius sutiks, tačiau iš anksto suvokė, kad vieną turėtų rasti prie druskos sandėlio ar malkinės, kitą - sargybos maršrute, einantį išjungti šviesų, o kitus du tikrintojų ekipažo narius "sutvarkys" pagal aplinkybes. Iššokęs iš pasalos žudikas palaukdavo, kol auka atsigręš, pasižiūrėdavo jai į akis, kitus net pakalbindavo, o tada, netikėtai išsitraukęs ginklą (pistoletą "Erma Werke"), iššaudavo tiesiai į galvas.
Vykstant teisminiam tardymui V. Vladimirovas atsisakė duoti parodymus - teigė, jog elgiasi humaniškai nužudytųjų artimųjų atžvilgiu. Tačiau galima suprasti, jog tokiu būdu teisiamasis bandė švelninti savo atsakomybę. Deja, nei teisiamojo gražbyliavimai, nei teigiama charakteristika iš darbovietės, nei geri bendradarbių atsiliepimai negalėjo sušvelninti bausmės. Net trys iš keturių nusikaltimų buvo pripažinti sunkiais, o pats teisiamasis pripažintas itin pavojingu asmeniu. Subendrinus bausmes už visus keturis nusikaltimus, V. Vladimirovui paskirta griežčiausia bausmė - kalėjimas iki gyvos galvos. Teismas taip pat nusprendė konfiskuoti visą nuteistojo turtą bei iš V. Vladimirovo buvusiai darbovietei priteisė 22 497 litus. Kitus ieškinius paliko prisiteisti civilinės teisenos tvarka. Taigi likusį gyvenimą negailestingas žudikas turės praleisti kalėjime ir visam laikui pamiršti liguistą aistrą ginklams.
