Sigitas STASAITIS
- Atkeršijau už tėvą, - užkluptas tempiantis ką tik užmušto kaimyno Antano Balčiūno kūną į krūmus paaiškino Antanas Minčinauskis (47 m.).
Kažkas priminė, jog A. Minčinauskio tėvas prieš 13 metų mirė pats staiga sustojus širdžiai.
- Nesąmonė, - gynėsi suimamas žudikas. - Man naktį tėvas prisisapnavo ir paaiškino, jog jį nužudė Balčiūnas. Atkeršijau!
A. Balčiūnas (75 m.) su A. Minčinauskiu (46 m.) gyveno kaimynystėje Pailaičių kaime, iš kurio matyti Šiaulių stogai. Šie skirtingo amžiaus ir skirtingų charakterių vyrai nebuvo dideli draugai, tačiau tądien kažkoks nelabasis atnešė A. Balčiūną pas jaunesnįjį bendravardį išgerti. Gėrė nuo pietų, turėjo litrą naminės degtinės. Matydama, jog sūnelis vėl prisisprogs, motina Elena Minčinauskienė išėjo kapstytis po daržą. Ši moteris ne kartą savo kailiu yra patyrusi, jog girtam sūnui geriau nelįsti į akis, todėl triūsė darže. Po geroko laiko tarpo parėjusi į kambarį abu Antanus rado girtutėlius, linksmai nusiteikusius ir smagiai dainuojančius. Matydama, jog šiandien vyrams jau užteks, E. Minčinauskienė nuskubėjo pas svečio žmoną Stasę Balčiūnienę ir pasiūlė savo žmogų skubiai tempti namo, kol šis dar sugeba paeiti. Parsivesti "dainininko" išėjo ne S. Balčiūnienė (ne moterų darbas girtus tampyti), o jos jau užaugęs anūkas Egidijus.
Eiti netoli - gerą pusšimtį metrų. Artėdamas prie E. Minčinauskienės namuko Egidijus pakraupo pamatęs, kaip A. Minčinauskis už kojų krūmų, o gal tvenkinio link tempia jo senelį. A. Balčiūnas jau nerodė nė menkiausių gyvybės ženklų.
Kaime kilo triukšmas. Žmonės iškvietė policiją. Ši atlėkė su vėjeliu. Pareigūnai buvo gerai nusiteikę - nedažnai pasitaiko, kad žmogžudystės būtų atskleidžiama taip sklandžiai ir greitai. Nusikaltimo vietoje suimtas A. Minčinauskis ne tik nesipriešino, bet ir prisipažino kirviu smogęs sugėrovui į galvą. Kraujo pėdsakai rodė, jog žudyta girtavimo vietoje - namo verandoje. Kirvis rastas čia pat numestas į pievą. Suprantama, pareigūnai A. Minčinauskio pasiteiravo, už ką jis užmušė žmogų, su kuriuo ką tik gėrė ir linksmai dainavo. Žudikas visus nustebino - paaiškino, jog taip jis atkeršijęs už savo tėvą.
Prieš 13 metų A. Minčinauskio tėvas su geru bičiuliu A. Balčiūnu išdardėjo į burokų lauką. Kitą dieną vyresnysis Minčinauskis rastas negyvas. Ekspertai nustatė, jog kaimiečio buvo nesveika širdis, tad jis ir mirė nuo infarkto. Žmogžudys visus nustebino nauja seno įvykio versija. Suimamas jis paaiškino, jog kartą jam prisisapnavęs tėvas ir pasakęs, jog tada A. Balčiūnas tėvą nužudė - išstūmė bevažiuojant iš vežimo.
Tiek kaimiečiai, tiek pareigūnai mano, jog A. Minčinauskis meluoja neturėdamas ką pasakyti. Greičiausiai jis pats nežino, už ką užsimojo kirviu (ne veltui kaime turi Debilo pravardę). Argi ne debiliškai skamba: 13 metų keršyti nereikėjo, nuolat kviesdavo A. Balčiūną į talkas, kartu išgerdavo, kartu gėrė ir paskutinę dieną, kartu linksmai dainavo ir, še tau, kažkoks prisisapnavęs kerštas kirviu?!
A. Minčinauskis-Debilas buvo įpratęs girtas nebaudžiamas siautėti. Ne kartą jis yra žiauriai sumušęs savo motiną E. Minčinauskienę. Dažniausiai mušdavo už prašymus nebegerti ar kai gavusi pensiją senoji atsisakydavo duoti pinigų buteliui. Ir tą nelemtą dieną E. Minčinauskienė sako davusi sūnui 10 litų, antraip tas žadėjęs primušti. O mušti jis moka - prieš ketvertą metų taip pridaužė, jog motušė vos nemirė, ilgokai mirtimi galavosi reanimacijos palatoje. Atsipeikėjusi gimdytoja dovanojo, todėl sadistas Antanas už šį nusikaltimą liko nenubaustas. Kitą kartą A. Minčinauskis kaimynui, dabar jau mirusiam Vincui Aleksandravičiui, išmušė dantis. Kaimynas - ne motina - taip lengvai nedovanos, todėl Antanas sugalvojo versiją. Jis kaime gyrėsi, jog jei sumuštasis parašys pareiškimą, jis sakysiąs gynęsis, nes Vincas jį norėjęs... išprievartauti. Nežinia, ar V. Aleksandravičius nerašė pareiškimo, ar sugalvota versija suveikė, nes agresyvusis Debilas ir tąkart liko nenubaustas. Po to jis po kaimą vaikydavosi vaikus, žudydavo šunis - A. Minčinauskiui viskas buvo atleidžiama. Debilas greičiausiai įtikėjo esąs nebaudžiamas, kol galop pakėlęs kirvį užmiršo, kad užsimojo ne ant šuns, o ant žmogaus.
Suėjęs visas kaimas A. Balčiūną gražiai palaidojo. Visi korespondentui labai gyrė velionį už gerą širdį ir darbštumą. Ir neatsirado nė vieno, norėjusio pasakyti bent vieną gerą žodį apie Antaną Minčinauskį, pravarde Debilas...
