Ištisus metus turistai iš Lietuvos keliauja į pačius egzotiškiausius pasaulio kampelius. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog kelionės - tai ne tik neišdildomi įspūdžiai ir poilsis, bet ir rizika susirgti sunkiomis užkrečiamosiomis ligomis. Tai susiję tiek su kelionės ypatumais, transporto, kuriuo keliaujama, rūšimi, gyvenimo sąlygomis ar kelionės trukme, tiek ir su pačiu keliautoju - koks jo amžius, sveikatos būklė, įpročiai, gyvenimo būdo ypatumai.
Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos gydytojos Orinos Ivanauskienės, prieš kelionę kiekvienas turėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl rizikos veiksnių jo sveikatai kelionės metu.
Viena efektyviausių profilaktikos priemonių nuo užkrečiamųjų ligų yra skiepai, atitinkamam laikotarpiui suformuojantys organizme pakankamą imunitetą vienai ar kitai ligai. Šio laikotarpio trukmė priklauso nuo įvairių aplinkybių: nuo kokios ligos skiepijama; kiek kartų reikia skiepyti; ar žmogus nuo šios ligos nebuvo skiepytas anksčiau. Todėl į medikus dėl skiepų patariama kreiptis iki kelionės likus ne mažiau kaip 4-6 savaitėms.
Keliautojams, priklausomai nuo to, į kokią šalį vykstama, rekomenduojama prieš kelionę pasiskiepyti nuo choleros, hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, erkinio encefalito, vidurių šiltinės, geltonojo drugio ir kt. Vykstant į kai kurias egzotines šalis reikalaujama pateikti sertifikatus, patvirtinančius, kad pasiskiepyta nuo geltonojo drugio ir maliarijos.
Pasak gydytojos Orinos Ivanauskienės, sergamumas cholera registruojamas visuose žemynuose, išskyrus Australiją. Išsivysčiusiose šalyse registruojami įvežtiniai choleros atvejai. Pagrindinė profilaktikos priemonė keliautojams - tinkamai pasirinkti maistą ir vandenį. Geriama vakcina nuo choleros rekomenduojama tik tiems, kuriems gresia ypač didelė rizika užsikrėsti šia liga.
Difterija paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėl ilgalaikių planinių skiepijimų beveik nepasitaiko ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Neseniai šios ligos epidemija buvo užregistruota Rytų Europos šalyse. Rizika susirgti difterija padidėja tiems asmenims, kurie anksčiau nebuvę skiepyti ar nepilnai paskiepyti nuo difterijos.
Erkinis encefalitas paplitęs Europoje, ypač Austrijoje, Baltijos valstybėse, Čekijoje, Vengrijoje, Rusijoje. Patariama pasiskiepyti nuo šios ligos visiems keliaujantiesiems vasaros metu, ypač planuojantiesiems poilsį gamtoje. Skiepijimo schema tokia: antra dozė skiriama po 2-4 savaičių nuo pirmosios, trečia - po 9-12 mėnesių nuo antrosios. Vėliau skiepijama kas treji metai.
Grėsmė užsikrėsti geltonuoju drugiu labai padidėja keliautojams, lankantiems neurbanizuotas teritorijas (Afrika, Pietų Amerika). Rekomenduojama skiepytis ir tuomet, kai vykstama į šalis, kurios oficialiai neregistruoja susirgimų geltonuoju drugiu. Skiepijama gyva geltonojo drugio vakcina. Neskiepijami kūdikiai iki 9 mėnesių amžiaus ir nėščios moterys. Riziką susirgti šia liga šiek tiek sumažina apsaugos priemonės, skirtos nuo moskitų įkandimų.
Hepatitas A yra paplitęs visame pasaulyje, išskyrus išsivysčiusias Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos šalis, taip pat kai kurias Pietų ir Rytų Europos šalis, Australiją, Japoniją. Skiepai nuo šios ligos rekomenduojami visiems keliautojams. Galima pasiskiepyti likus 4 savaitėms iki išvykimo, antra dozė skiriama po 6-24 mėnesių. Tokia skiepijimų schema užtikrina imunitetą ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui.
Paplitęs ir hepatitas B (išskyrus Šiaurės Ameriką, Šiaurės ir Vakarų Europą, Australiją, Naująją Zelandiją). Kadangi kelionėje niekas negarantuotas, kad nesusižeis, potencialiai susirgti šia liga gali visi keliautojai. Ypač didelė rizika apsikrėsti šiuo virusu asmenims, kurie turi kontaktą su krauju (sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai, tatuiruočių darymas, intraveninių narkotikų vartojimas ir kt.) ar kitais žmogaus organizmo skysčiais, taip pat turintiems nesaugių lytinių santykių. Šia liga galima užsikrėsti ir turint tiesioginių kontaktų su viruso nešiotoju, jei odoje yra pažeidimų.
Hepatito B skiepų schema yra tokia: antra vakcinacija atliekama po pirmosios praėjus mėnesiui, trečia - po antrosios praėjus 6-12 mėnesių. Kadangi šiam virusui būdingas ilgas inkubacinis periodas, pirmos dvi vakcinos dozės skiriamos prieš kelionę, trečia - sugrįžus. Jei kelionė yra ilgesnė, taikomos kitos (sutrumpintos) skiepijimų schemos. Gali būti skiepijama ir kombinuota - hepatito A ir hepatito B - vakcina.
Skiepai nuo meningokokinės infekcijos rekomenduojami visiems keliautojams, vykstantiems į šalis, kuriose registruojami šios infekcijos sergamumo protrūkiai (dauguma Afrikos šalių). Rizika susirgti šia liga padidėja, kai tose šalyse gyvenama ilgiau ir kai kontaktuojama su vietos gyventojais.
Užsikrėsti stablige (kai žaizdos užteršiamos stabligės sporomis) galima bet kurioje pasaulio šalyje.
Rizikuojama susirgti vidurių šiltine keliautojai, panorę nuvykti į Indiją ir aplink ją esančias šalis. Rekomenduojama skiepytis nuo šios ligos, jei tose šalyse planuojama būti ilgiau nei mėnesį, jei neužtikrintos geros higieninės gyvenimo ir maitinimosi sąlygos. Tačiau net ir skiepytiems asmenims būtina vengti vartoti maistą ir vandenį, nesant garantijų, kad jis - neužterštas. Vakcinuojami visi vyresni nei 2 metų vaikai, papildoma dozė skiriama kas treji metai.
Pasak gydytojos Orinos Ivanauskienės, privalomieji skiepai (nuo geltonojo drugio ir meningokokinės infekcijos) reglamentuojami Tarptautinėmis sveikatos taisyklėmis. Skiepijant nuo geltonojo drugio keliautojus siekiama apsaugoti nuo susirgimo šia liga, taip pat apsaugoti šalis nuo geltonojo drugio įvežimo sugrįžtant į namus.
Respublikos Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre, taip pat didžiųjų Lietuvos miestų Visuomenės sveikatos centruose galima gauti informaciją apie rekomenduojamus skiepus vykstantiesiems į konkrečias užsienio šalis.
