"Teko girdėti, kad Etiopijos kava yra vadinama kavos aromato ir skonio karaliene, kad šios šalies kava pasižymi labai stipriu aromatu. Ar iš tikrųjų taip?"
Vladas T. iš Panevėžio raj.
Kava Etiopijoje - tai ne vien prekybos su užsieniu produktas. Ji laikoma kasdieniniu tradiciniu šalies gėrimu kiekvienoje šeimoje - tiek mieste, tiek kaime. Kava smaližiaujama šeimoje, vaišinami draugai, ja pagerbiamas užsienietis - laikantis griežtų ceremonijų, kurioms vadovauja moterys. Visose didesnėse gyvenvietėse yra kavos namai, kuriose užsieniečiai vaišinami pagal visas kavos degustacijos taisykles.
Namų šeimininkė supila sumaltas kavos pupeles ant metalinio padėklo su kojelėmis. Padėklas pastatomas ant virš iki raudonumo įkaitintų anglių su specialia kvapnia medžiaga. Patalpoje pasklinda malonus kvapas. Po to kava per tris kartus supilstoma į specialų degto molio kavinuką ir išdalinama į mažus puodelius. Cukrus sušvelnina jos kartų skonį, o gvazdikėliai ar kardamonas suteikia jai dar malonesnį aromatą. Ši kava yra daug stipresnė, koncentruotesnė nei Europoje ar JAV geriama kava.
Tradicija reikalauja, kad kiekvienas svečias išgertų po tris puodelius, kitaip esą jo laukia prakeikimas! Žinoma, tai dėl įvairumo, pagąsdinimui. Tačiau viena iš daugelio legendų apie kavą pasakoja, kaip jaunas piemuo išėjo iš namų neišgėręs trečiojo jam skirto puodelio. Srauni upė jį įtraukė ir vaikinukas žuvo, o jo brolis liko gyvas, nes iki galo laikėsi tradicijos.
Anksčiau, kol kava nebuvo laikoma gėrimu, etiopiečiai jos kepintus grūdelius vartodavo saldumynams gaminti, gamindavo sūrius paplotėlius. Šviežia, nekepinta kava buvo naudojama kaip daržovė. Vietiniai žiniuoniai įžvelgė joje didžiules gydomąsias savybes. Dar ir dabar tolimuose šalies rajonuose ji tebelaikoma vaistu.
Daugeliu kalbų šio gėrimo pavadinimas panašus: "kava", "coffy", "kafija", "kaffee". Manoma, kad jis kilęs nuo Etiopijos provincijos Kafos vardo. Patys etiopai kavą vadona "buna".
Taip, Etiopijos kava labai garsi, tačiau ne pati Etiopija supažindino pasaulį su ja. XIII amžiuje arabų karavanai pirmieji atgabeno ją iš Kafos provincijos į Jemeną. Vėliau, apie XV amžių, pirkliai išplatino Etiopijos kavą Vakaruose. Kava ilgai buvo tiek vietinio vartojimo, tiek eksporto į Raudonosios jūros uostus produktas. Maždaug iki 1850-ųjų metų Etiopijos bažnyčia draudė ją vartoti. Tik vėliau, karaliaus Meleniko II laikais, Etiopijos valdžia pradėjo pritarti jos vartojimui ir susidomėjo jos eksportavimo galimybėmis: tam 1917 metais buvo nutiestas geležinkelis nuo Adiso iki Džibučio.
Dabar kava auginama ne tik Kafos provincijoje. Kavos plantacijos nusidriekia kalnuotose pietvakarių rajonuose 1500 - 2400 metrų aukštyje. Tos plantacijos - tiesiog kavamedžių miškai. Aukščiau, virš jų, auga akacijos, figmedžiai ir kt. Kavamedžių miškų papėdėse plyti javų laukai, kurių didžiąją dalį užima kukurūzai.
Daugiausia Etiopijos kavos perka Japonija, Saudo Arabija ir Europos šalys.
