Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter" atlikta Vilniaus universiteto bei Kauno medicinos universiteto studentų ir dėstytojų apklausa parodė, kad šių aukštųjų mokyklų bendruomenių požiūris į kyšininkavimą, kainas už įskaitas, egzaminus, vietą universitete ar bendrabutį gerokai skiriasi.
Vilniškės "Alma mater" "fuksai" ir "senjorai" prisipažino, kad už įstojimą į šią aukštąją mokyklą vidutinis neoficialus mokestis siekia 1 454 litus, o už įskaitą ar egzaminą vidutiniškai užtenka pakloti "tik" po 139 litus. Kodėl toks skirtumas? Mat per stojamuosius egzaminus kam ir kaip paduoti kyšį kiekvienas stojantysis ar tėveliai ieško individualiai, o per egzaminus ar įskaitas neretai "susimeta" visa grupė, todėl ir taksa už šias paslaugas yra gerokai žemesnė. Tačiau atrodo, kad sostinės profesoriai ir docentai gerokai nusipigino, nes jų kolegos iš Kauno medicinos universiteto iš stojančiųjų ir studentų gauna gerokai vertingesnes dovanėles. Apklausos rezultatai rodo, kad kauniškiai už garantuotą vietą universitete vidutiniškai "kloja" net po 2 250 litų, o už egzaminą ar įskaitą - po 168 litus. Matyt, Laikinojoje sostinėje renkasi gerokai turtingesnis akademinis jaunimas, nes 60 procentų apklaustųjų teigia kyšius dėstytojams brukantys savo iniciatyva. Galima prognozuoti, jog neoficialių mokesčių už egzaminus ir įskaitas kainos artimiausius metu gerokai išaugs, mat, paskelbus karą nusirašinėtojams, prie potencialių mokėtojų turėtų prisidėti ir tie trys ketvirtadaliai studentų, kurie iki šiol egzaminus laikė "sąžiningai" žvilgčiodami į "špargalkes". Paskelbus apklausos rezultatus gerokai sunerimti turėtų prekyba nekilnojamuoju turtu besiverčiančios bendrovės: iki šiol namų ir butų kainos Vilniuje buvo gerokai aukštesnės negu Kaune, tačiau paaiškėjo, kad už geresnę vietą bendrabutyje kauniškiai moka 100, o vilniškiai - tik 89 litus.
