Rugsėjo 6 d. Kauno apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorija, ištyrusi galvos smegenis, diagnozavo pasiutligę naminiam, Šėtos gatvės gyventojų šuniui, kuris buvo laikomas pririštas. Su sergančiu šunimi kontaktavę namiškiai: šeimininkė, du jos sūnūs ir duktė skubiai nuskreipti skiepytis.
Pirmieji ligos požymiai šuniui pasireiškė rugpjūčio 30 d. Tada šuo pradėjo kosėti, vėliau užkimo, "nupuolė" nuo kojų, neėdė. Įtardamas nelaimę, šeimininkės sūnus, suvyniojęs į audeklą leisgyvį šunį ,nuvežė į L. Kriaučeliūno kliniką, kurios specialistai pasirūpino šuns ištyrimu. Pagal galiojančius įstatymus dėl gyventojų saugumo Šėtos gatvės vietovė 3 km spinduliu bus paskelbta pasiutligės židiniu, kuriame nuo šios ligos skiepys visus naminius šunis ir kates, taikys kitas apribojimo priemones.
Tą pačią rugsėjo 6 d. Kauno apskrityje nustatyta antroji gyvūnų pasiutligė, kuria užsikrėtė ir nugaišo Kauno rajono Vandžiogalos seniūnijos gyventojų arklys. Pasak šeimininkų, arklį galėjo aprieti aplinkui slankiojęs įtartinas valkataujantis šuo, kuris vėliau nežinia kur dingo.
Kaip sakė Kauno visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytoja epidemiologė Nijolė Kriaučiūnienė, pasiutligės atvejų apskrityje nemažėja, todėl žmonės turi būti atsargūs. Pastebėję pasikeitusį gyvūno elgesį, su juo nekontaktuoti, saugoti naminius gyvulius ir nedelsiant kviesti į pagalbą veterinarijos tarnybos specialistus.
Per praėjusius metus Kauno apskrityje pasiutligė nustatyta 47, per šių metų 8 mėnesius - 24 laukiniams ir naminiams gyvūnams. Dažniausiai šia liga suserga ir, prie sodybų atbėgę užpuola naminius gyvulius, usūriniai šunys( pernai - 19, šiemet - 8) ir lapės (atitinkamai - 7 ir 7). Pavojų kelia šeškai, kiaunės, vilkai.
Vis labiau pavojingi žmogui tampa naminiai gyvūnai - karvės, katės ir šunys. Pernai apskrityje žmones sužalojo net 7 pasiutusios katės, 4 pasiutusios karvės ir vienas naminis šuo,šiemet atitinkamai - 2 katės, 4 karvės ir 2 benamiai šunys ( Prienų ir Kėdainių rajonuose). Pasiutę gyvūnai beveik visada ieško žmogaus artumos ir pagalbos. Gal dėl to nutinka neįtikėtinų dalykų. Šiemet pavasarį Kėdainiuose pasiutusi lapė užkopė net į 5-ąjį gyvenamojo namo aukštą ir žmonėms sukėlė pavojų bei didelį išgąstį. Prireikė policijos pareigūnų pagalbos. Kauno mieste paskutinį kartą pasiutęs usūrinis šuo, kurį Rokų gyventojas parsivežė iš medžioklės, užregistruotas pernai spalio mėnesį. Dar anksčiau Petrašiūnuose rasta pasiutusi nugaišusi lapė.
Žmonės dažniausiai nukenčia nuo šunų ir kačių. Šiemet ,vykstant akcijai "Šuns šeimininke, būk atsakingas", gyvūnus laikantys žmonės turėtų dar labiau rūpintis gyventojų sauga, nepaleisti šunų be antsnukių ir pavadėlių, nepamiršti jų laiku paskiepyti. Kaip atpažinti pasiutusį šunį? Pasak gydytojos epidemiologės N. Kriaučiūnienės, pasiutlige susirgęs šuo darosi neklusnus, neėda, griaužia įvairius daiktus, loja keistu užkimusius balsu, gali pulti eimininkus, bėgti iš namų, bijo vandens, negali nuryti seilių. Vėliau pradeda paralyžuoti šuns žandikaulį ir apataines galūnes, vidutiniškai per 10 dienų jis nugaišta. PAPILDOMA INFORMACIJA - Nijolė Kriaučiūnienė, tel. 33 16 78
