Mantas LIDEIKIS
Eidami miegoti, Šilutės rajono Žemaitkiemio kaimo gyventojai Paulauskai dabar ne tik prie lovos pasideda gerai išgaląsta kirvį, bet ir įsileidžia trobon piktą, garsiai skalijantį šunį. Būtent šiam keturkojui draugui žmonės ir dėkoja, jog kartą nukentėję nuo plėšikų, jų smurto nepatyrė antrą kartą. O šitų, pasirodo, įžūlių būta.
Paulauskai - paprasti žmonės, ne verslininkai ir šiaip ne turtuoliai. Pasak 31 metų Arvydo Paulausko, jie čia naujokai. Iš Mingės kaimo į Žemaitkiemį šeima - tėvas, motina ir du broliai - persikraustė gyventi praėjusių metų lapkričio pradžioje. Įsigijo namelį ne kur nors nuošalyje, vienkiemyje, o greta plento, tiesa, atokiau nuo kitų sodybų ir namų. Bet po vienos kovo nakties tas gyvenimas staiga nemielas ir pavojingas pasidarė, kiekvienas krepštelėjimas palei langus ar duris sunerimti verčia ir vis žvalgytis, ar kirvis lengvai pasiekiamas.
Tą naktį į Paulauskų namus atgriuvo nelaukti netikėti svečiai. A. Paulauskas papasakojo, jog buvo maždaug apie pusė pirmos nakties, kai išgirdo dūžtančius stiklus ir braškančius medinius rėmus. Žmonės net nespėjo susigaudyti, kas nutiko ir kas čia vyksta, kai į kambarį, kuriame buvo drauge su savo tėvu Jonu, įpuolė dviese. Įsibrovėliai veidus slėpė po kaukėmis, padarytomis iš megztų kepuraičių. Tik skyles akims buvo išsikirpę, kad geriau matytų. Arvydui krito į akis tai, kad vienas mūvėjo baltu, kitas juodu veido apdangalu.
Įšokę į kambarį šie, Arvydo nuomone, maždaug 18-20 metų atėjūnai iš karto pareikalavo, kad šeimininkai jiems nesipriešindami rankeles atkištų - suriš, vadinasi, kad šiems netyčia nešautų mintis pasipriešinti, kol jie po namus šniukštinės. 64 metų amžiaus Jonas Paulauskas pakluso užpuolikų reikalavimams, tuo tarpu Arvydas neketino leisti kažkam knaisiotis po jų turtą. Jis stojo į kovą ir vyrai susigrūmė, tačiau aniedu lengvai įveikė savo varžovą. Pasak Arvydo, užlaužę jam rankas, pargriovė ant žemės ir ėmė be gailesčio velėti kojomis šonus. Kliuvo vyrui ir į veidą - prakirto lūpą ir išmušė vieną iš priekinių dantų.
Galų gale apsidirbę su užpultaisiais, lipnia juosta už nugaros surišo rankas nebepasikeliančiam Arvydui ir išsigandusiam šio tėvui. Kitame kambaryje miegojusiems motinai ir broliui prigrasino, kad nedrįstų nė cyptelėti. Žmonės iš tiesų ir nemanė ko nors imtis, mat matė, jog naktiniai svečiai rankose turi, kaip dabar sakoma, daiktą, panašų į pistoletą. Nė vienas nenorėjo savo kailiu patikrinti, ar tas daiktas iš tiesų tik panašus, ar tikras.
Susidoroję su aukomis, naktiniai atėjūnai ėmė šeimininkauti po kambarius, versti lauk daiktus iš spintelių. Ieškojo vertingų daiktų, pinigų. Tačiau pinigų namuose nebuvo ir užpuolikai, nusispjovę dėl tokios nesėkmės, pagaliau išsinešdino, pasigrobę 3 šeimos turėtus mobiliuosius telefonus, 5 litais įvertintą laikrodį ir mašinėlę plaukams kirpti.
Įbauginti ir bijantys net krustelti namuose prasėdėjo iki pat ryto. Pasak Arvydo, išsilaisvinus iš pančių buvo galima bėgti pagalbos pas artimiausius kaimynus, tačiau baimė buvo didesnė. Mat žmonės nežinojo, ar plėšikai tikrai išsinešdino, o gal tik trainiojasi kur aplinkui ir susitikę vėl apkuls. Tik prašvitus pagaliau buvo iškviesti pareigūnai.
Šie, kaip sakoma, pradėjo tyrimą. Tačiau Paulauskų šeimai dėl to nepasidarė ramiau. Arvydas tikina nežinąs, kas ir kodėl juos užpuolė. Jis mano, jog greičiausiai čia bus vietiniai arba iš aplinkinių gyvenviečių, pamanę, jog naujakuriai tikriausiai aptekę pinigais.
Paulauskams tenka sukti galvas, kaip čia toliau gyventi ir užsitikrinti savo saugumą. Mat praėjus vos dienai po užpuolimo į jų namus ir vėl mėginta įsibrauti. Pirmojo "reido" metu nusikaltėliai perdaug nesuko sau galvų ir ėjo, kaip sakoma, su visai rėmais, dūžtant stiklams. Kitą dieną iškultas langas buvo įstiklintas.
Šį kartą plėšikai į trobą ketino įsibrauti tyliai - atsargiai išėmė tik ką įstiklinto lango stiklą. Ir jei ne piktas šuns skalijimas, sukėlęs ant kojų visą šeimyną, plėšikams, ko gero, būtų pavykę užklupti šeimą iš netyčių.
Arvydas sako nežinantis, ar tai buvo tie patys, o gal ir kiti įsilaužėliai. Jų pėdos atšalo taip greitai, kad nespėjo nė pastebėti. Vyriškis paskambino į policiją ir pasakė, kad pas jį vėl ketinta įsibrauti, bet sužinoję, kad plėšikai paspruko, pareigūnai atsakę, kad posto prie jo namų nepastatys, ir tą kartą jau net neatvažiavo pasidomėti, kas čia vėl nutiko.
