Stasys VARNECKAS
Skuba Anskaičių Giedrius, net striukės skvernai plevėsuoja. - Kur leki, Giedriau?- užkalbina jį sodžiaus intelektualas, buvęs pradinės vedėjas Banaitis. - Sušilsi, sukaisi - dar slogą gausi. Nors ir labai neturėjo laiko Anskaičių Giedrius, bet stabtelėjo. Juk ne kasdien toks garbingas žmogus teiraujasi. - Aš, mokytojau, į gojelį skubu. Reikaliuką turiu... - Koks reikaliukas? Nei grybų, nei uogų, nei riešutų... Gal malkų sugalvojai pasikirsti? Giedrius nuleidęs galvą šnirpščiojo ir tylėjo. Tačiau buvęs pradinės vedėjas atkakliai teiravosi, ir vargšas vaikinas pasidavė: - Aš, mokytojau, skubu pasikarti... Banaitis, žinoma, pašiurpo, bet jo profesinis įprotis klausinėti niekur nedingo. - Kas gi nutiko, vaikeli? Gal batai spaudžia? Anais laikais čia vienas toks pasikabino. Sako, batų nusipirkti nepataikė. -Nespaudžia... Mane kitos bėdos slegia... - Tai gal Birutė pavarė? - Iš kur jūs žinote? - Visas kaimas žino, kad tarp jūsų juoda katė... Kaime nepasislėpsi. Tačiau dėl to kartis aš tau nepatariu. - Kodėl? - Neverta. Panos šiais laikais - ne deficitas. Kiek visokių blondinių televizoriuj kojas kilnoja ir užpakalius kraipo! Nesuskaičiuosi. Ir niekas dėl jų po balkiu nelenda. - Bet žmonės... kariasi. Lietuva, sako, savižudžių kraštas. - Neklausyk, Giedriau, kas ką sako. Jei koks nupiepęs laikraštukas ir sako, nebūtina už gryną pinigą priimti. Lietuviai kantrūs ir ištvermingi. Didvyrių žemė! - Mačiau aš tų didvyrių. Mano pusbrolis aną dieną kruvinom ašarom žliumbė... - Kuris? Ar tas, kuris rajone valdininkauja? - Ne, šito nepravirkdysi. Alpukas, tas mokytojas, virkavo. Gyventi, sako, nebeįmanoma, valdžia visai užkniso, duonai su sviestu nebeužtenka... - Na, matai, - pasigavo mintį Banaitis. - Pažliumbė, bet nesigalabija. O galėtų. Visi mokytojai galėtų. Bet jie ne tokią skausmingą išeitį rado. Jie sugalvojo streiką. - Gal ir man streikuoti? Pasimatymams, pavyzdžiui, - kryžius! Deja... Birutė tik pasijuoktų. O kai pasikarsiu, kai pasikabinsiu ant sausos šakos, nors ašarėlę nusibrauks. "Koks šaunus vaikinas buvo", - pasakys. - Tegu ji pati, ta tavo Birutė, kariasi! - staiga išsprūdo Banaičiui. - Birutė? - nustebo Giedrius.- O kodėl ji turėtų kartis. - Nes ji mokytoja. Jai arba streikuoti, arba pasikabinti. Kito pasirinkimo nėra.
