Petras IVANAUSKAS
Nepilnamečių gaujų siautėjimu Lietuvos rajonuose pagaliau susirūpino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Seimo narius sujaudino žiaurus nusikaltimas Biržuose. Priminsime, kad ten, Šilų miške, rastas nužudytos 17 metų Astos K. lavonas. Dėl jos nužudymo sulaikyti šeši įtariamieji, tarp kurių - ir keli nepilnamečiai.
Tad Seimo nariai kartu su pareigūnais bandė išsiaiškinti, ką reikėtų nuveikti, kad būtų užkirstas kelias padažnėjusiems jaunimo grupių nusikalstamiems išpuoliams.
Nusikaltėlių inventorizacija
Policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas teigia davęs policijos padaliniams nurodymą suskaičiuoti kaimuose ir rajonuose besiformuojančias jaunimo grupuotes. "Darome inventorizaciją. Bus numatytos prevencijos priemonės konkrečios grupuotės atžvilgiu". Anot jo, pastaruoju metu pastebimas nepilnamečių nusikalstamumo didėjimas.
Policijos departamento duomenimis, pernai nepilnamečių grupuotės padarė per 800 nusikaltimų, užpernai - per 600. Drauge su suaugusiaisiais nepilnamečiai pernai atliko daugiau kaip 700 nusikalstamų veikų, užpernai - daugiau kaip 800. V.Telyčėnas savo ruožtu pabrėžė, kad dar nežinia, kokia dalis nepilnamečių indėlio esama neišaiškintuose nusikaltimuose.
"Suprantame, kad terpė, kurioje auga nepilnamečiai, ypač rajonuose, kaimuose, - sudėtingos. Socialinės institucijos turi spręsti nepilnamečių užimtumo klausimą. Daugelį vaikų augina seneliai, tėvai išvykę į užsienį", - nepilnamečių nusikalstamumo priežastis dėstė generalinis policijos komisaras. Pasak jo, užaugo karta, kurios vaikystė praėjo tada, kai buvo pakrikusios įvairios socialinės programos.
Nepripažįsta jokių autoritetų
Kurį laiką tiek prokuratūros, tiek policija daugiausia dėmesio skyrė kovai su organizuotu nusikalstamumu. Atkūrus nepriklausomybę, pradėjo burtis organizuotos gaujos - jos reketavo verslininkus, tarpusavyje kovojo dėl įtakos sričių. Kova buvo žiauri. Neatsitiktinai 1993 metais dėl nusikaltimų žuvo beveik 1200 žmonių - dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.
Policijai pavyko pažaboti banditus. Buvo išsklaidytas stipriausias Vilniaus nusikalstamas susivienijimas "Vilniaus brigada", taip pat "centurionų", "smauglių", agurko grupuotės. Už grotų sėdo ir Panevėžio "tulpiniai", Klaipėdos "gaidjurginiai", Alytaus "gruščikėliai", buvo išsklaidytos kai kurios Kauno grupuotės. Susodinus siautėjusių gaujų "torpedas" ir net "šeimų" galvas, dalis banditų spruko į Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Airiją.
Atrodė, kad Lietuvoje gyventi tampa palyginti ramu. Kurį laiką taip ir buvo, tačiau matėsi, kad auga jaunų nusikaltėlių karta. Juk niekam ne paslaptis, kad vienu metu daugelis banditų buvo idealizuojami, jie buvo tapę laikraščių puslapių ir televizijos ekranų žvaigždėmis. Net pypliai darželiuose, paklausti, kuo nori būti, atsakydavo, kad "mafijozais".
Ir štai tie kažkada snarglėti "mafijozai" užaugo ir ėmėsi įgyvendinti savo svajones. Jauni nusikaltėliai buriasi į gaujas ir veikia niekieno nevaldomi. Anksčiau kriminalinio pasaulio vadai buvo autoritetais kitiems nusikaltėliams, jų žodis daug kur buvo lemiamas, o jauniesiems į visus nusispjauti. Jie žiaurūs, brutalūs, ciniški. Ir visiškai suprantama, kodėl. Jie augo nebaudžiami.
Jau darželyje vaikai žino savo teises, žino, kam paskambinti, kai juos bent pirštu priliečia. Kelią jiems duoda ir mokytojai, o tėvai irgi jau nebežino, kaip auklėti savo vaikus. Diržo, be kurio, ko gero, neužaugo nė vienas keturiasdešimtmetis, dabar nepaimsi, nes nuskriaustas sūnelis kreipsis į policiją ir tėvas gali atsidurti net teisiamųjų suole.
Esant tokiai visuomenės nuomonei, kad vaikai yra neliečiami, jų vengia ir policininkai, tad dabartinės nepilnamečių gaujos nėra patyrusios rimtesnių teisėsaugos smūgių. Jaunieji nusikaltėliai jaučiasi nebaudžiami, nebijo susigrumti su policininkais, tarsi demonstruodami, kad jiems niekas nieko negali padaryti.
Neveiklios bendruomenės
Tik po tragedijos Biržų rajone, kai grupė jaunuolių žiauriai nužudė nepilnametę, pagaliau ir Seimas pamatė, kad dabartinė policijos sistema provincijoje negali užtikrinti saugumo.
Viena iš priežasčių, apsunkinančių policijos darbą, V.Telyčėno teigimu, yra pareigūnų trūkumas. Tarnauti į policiją žmonės neina dėl mažų atlyginimų. Todėl Policijos departamento vadovas siūlo sukurti specialų policijos pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą.
Tačiau nei atlyginimai, nei pareigūnų skaičiaus didinimas problemos neišspręs. Nes tai ne vien policijos problema. Anot komisaro, Biržų atvejis, kai susiformavo grupuotė, kuri įvykdė tokį kraupų nusikaltimą, vienareikšmiškai byloja apie tai, kad laiku nebuvo sureaguota, kad situaciją pražiopsojo Biržų bendruomenė.
Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs Biržų rajono policijos komisariato viršininkas Eugenijus Šopis taip pat pasiskundė, kad Biržuose iš 74 etatų policijoje 13 yra laisvų.
"Tačiau negaliu tvirtinti, kad asmenys, kurie padarė minėtą nusikaltimą, galėjo veikti nevaržomai. Jie pastoviai buvo dėmesio centre. Jie ne kartą bausti dėl girtavimo, narkotikų, chuliganizmo, keli ikiteisminiai tyrimai vyksta dabar", - sakė E. Šopis. - Vienas jų jau laukia teismo už tai, kad gegužę Pasvalio rajone esančiuose Daujėnuose peiliu sunkiai sužalojo du jaunuolius.
Bausmės nepadeda
Seimo komitete nuskambėjo apgailestavimai, kad rajonuose gaujų dalyviai visiems, taip pat ir policijai, puikiai žinomi, tačiau kol neįvyksta tragedija, tol jie neliečiami. Jų specifinis bendravo būdas, išpuoliai, svaiginimasis alkoholiu ir narkotikais tam tikra prasme toleruojami. Prevencijos, kad tokios grupuotės būtų išdraskytos, kol tragedija dar neatsitiko, nėra.
Tai rodo, kad programos, siekiančios mažinti įvairių socialinių grupių nusikalstamumą, yra tik formalumas: už jas atsiskaitoma, tvarkingai surašoma, kokiems lankstinukams išleisti pinigai, bet apčiuopiamų rezultatų nėra.
Taip pat pastebėta, kad pareigūnams trūksta elementarių žinių, kaip dirbti su nepilnamečiais, kaip su jais kalbėtis.
"Mūsų policija - vienintelė įstaiga Europoje, kuri neturi kolegijos. Kiek gali, ruošti specialistus mums padeda tik Romerio universitetas, - sutiko V. Telyčėnas. - Tačiau negaliu tvirtinti, kad nėra prevencinio darbo sistemos. Prevencijos rezultatai paprastai pasireiškia tuomet, kai nieko neįvyksta. O tai pamatuoti sudėtinga".
Pareigūnas sutiko su parlamentarų pastaba, kad patruliuojančių pareigūnų yra per mažai. "Kita vertus, ką daryti su tuo pagautu už pakarpos pažeidėju? Kai bus paleistas, jis ir toliau gers bei elgsis taip pat", - svarstė V. Telyčėnas.
Ką daryti su nusikalsti linkusiais paaugliais - dar didesnė problema. "Norint taikyti jiems sankcijas, mūsų įstatymai esą pakankamai griežti. Tačiau vargu ar kolonija juos pataiso, - sakė V. Telyčėnas. - Griežtos bausmės formuoja dar baisesnius nusikaltėlius, todėl gal reikėtų ne bausti, o ieškoti kitų formų".
Kokių? Kol kas, ko gero, to niekas nežino. Tad ir po pokalbio Seimo komitete niekas neasikeis. O visi šunys ir toliau bus kariami ant policijos.
