Praeityje - 55 metai už grotų, ateityje - nežinomybė, o rankoje - nedidelis krepšys su negausiu kalėjimuose praleisto gyvenimo turtu. "Jaučiuosi lyg iš kosmoso", - šyptelėjo panevėžietis Algirdas Matulionis, kai praėjusią savaitę pirmą sykį po daugelio metų jam už nugaros užsivėrė Alytaus pataisos namų vartai. Daugiau kaip pusę amžiaus įkalinimo įstaigose praleidęs 72 metų vyras į laisvę išėjo sunkiu, pasiligojusio žmogaus žingsniu. Pirmą kartą į įkalinimo įstaigą A.Matulionis pateko dar neturėdamas nė 17 metų. Per 55 įkalinimo metus laisvėje praleido vos 2 mėnesius ir 4 dienas. Buvo teistas 9 kartus, du iš jų - už nužudymus. Šešis iš šių nusikaltimų įvykdė kalėdamas. Įsitikinęs, kad visus nusikaltimus padarė tik todėl, kad buvo priverstas ginti save ir savo garbę. Savo šeimos jis nesukūrė. Sesuo, apie kurią atsiliepia labai šiltai, mirusi. Su jos dukterimis ryšių nepalaiko. Jaunesniojo brolio nenori matyti. Pastaruosius kelerius metus su niekuo iš artimųjų nebendravo. Rusijos kalėjimuose beveik 40 metų praleidęs panevėžietis į Lietuvą buvo parvežtas 1991-aisiais. Tačiau nepriklausomybę paskelbusioje šalyje laisvės iki šiol jam dar nebuvo tekę ragauti.
Išėjusį iš pataisos namų A. Matulionį po Alytų pavežiojo pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Volungevičius. Buvo jau pietų metas, bet A.Matulionis tikino visai nesąs išalkęs. Atsisakė kavinėje pasiūlytos sriubos, tik paprašė nestipraus alaus ir maltinio. "Jaučiuosi kaip kokioje Amerikoje", - žvalgydamasis aplink pratarė pusę amžiaus nelaisvėje praleidęs vyras. Iš pradžių gurkštelėjo alaus - degustuodamas. "Kartus", - pareiškė A.Matulionis. Jis teigė neprisimenąs, kada paskutinįsyk ragavo alaus. "Degtinės ir lageryje pasitaikydavo, bet alaus nebuvo", - paaiškino. Sulaukęs maltinio ir paėmęs įrankius, vyras iškart pastebėjo: "Koks pavojingas peilis - labai smailus galas". Peilį buvęs kalinys padėjo į šalį - tokiu įrankiu naudotis jis atpratęs.
Senas, ligotas, sutrikęs, vienišas - toks pirmąją savo laisvės dieną atrodė kalėjimuose gyvenimą praleidęs panevėžietis. Pripažintas pavojingu recidyvistu tądien jis niekam nebekėlė pavojaus. Bet ir užuojautos galėjo laukti toli gražu ne iš visų.
