Dalyvauti pirmalaikiuose prezidento rinkimuose pretenduoja kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, buvęs vyriausiasis euroderybininkas Petras Auštrevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė socialliberalė Vilija Blinkevičiūtė, laikinasis Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas ir Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkė Kazimiera Prunskienė.
Pirmalaikiai Lietuvos prezidento rinkimai įvyks birželio 13 dieną. Jie rengiami po to, kai balandžio pradžioje už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą nuo prezidento pareigų apkaltos būdu Seimas nušalino Rolandą Paksą.
"Akistata" nesusidėjo nė su vienu kandidatu, nespausdina jų mokamos reklamos, tačiau nusprendė savo skaitytojams pateikti kandidatų biografinius duomenis ir vertinimus, parengtus pagal įvairių apžvalgininkų teiginius.
Valdas Adamkus
Gimė 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune. 1944 metais su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Persikėlęs į Jungtines Amerikos Valstijas, Ilinojaus universitete įgijo statybų inžinieriaus specialybę. Užsiėmė privačiu verslu, o 1969 metais pradėjo dirbti JAV aplinkos apsaugos agentūroje, 1981 metais tapo jos Vidurio Vakarų regiono administratoriumi. V. Adamkus vedęs, jo žmona Alma.
1998-ųjų sausio 4-ąją buvo išrinktas Lietuvos prezidentu ir išbuvo visą kadenciją iki 2003 metų vasario 26 dienos. Nesėkmingai prezidento pareigų siekė ir kituose rinkimuose. Šiuose rinkimuose iškeltas Liberalų ir centro sąjungos. Rinkimų štabo vadovas - Anykščių meras Darius Gudelis.
V. Adamkus iš pagrindų pakeitė savo komandą. Iš senųjų adamkininkų liko tik istorikas E. Aleksandravičius, leidėjas S. Žukas, filosofas A. Šliogeris. Šalia - visą laiką pastaruoju metu labai prieštaringai vertinamas Vilniaus meras A. Zuokas, kurį šiomis dienomis "Vakaro žinių" laikraščio skaitytojai išrinko žioplu vagimi.
Kuo dar kaltinamas V. Adamkus? Lietuvos aktualijų neišmanymu. Su tuo buvo galima sutikti, kai ponas Valdas pirmą kartą balotiravosi į prezidentus. Dabar, kaip sako pats V. Adamkus, "nėra taip, kad aš iškritau iš Mėnulio ir nežinau, kaip viskas atrodo". Tačiau pavažinėjęs po Lietuvą jis pats sutinka, kad negalėjo įsivaizduoti, kad gali būti taip blogai.
Dar keli minusai: V. Adamkus nesipriešino ir net skatino nuostolingą sandėrį su bendrove "Williams" dėl "Mažeikių naftos" padovanojimo; tapęs prezidentu savo patarėjais paskyrė pensininkus iš Amerikos; jam būnant prezidentu teisėtvarkos ir teisėsaugos krizė nepajudėjo iš mirties taško; prisidėjo prie R. Pakso politinio iškilimo. Didžiausias minusas - amžius. Jau dabar ponui Valdui 77 metai, kadencijos pabaigoje būtų 83. Vyresnieji puikiai prisimena, kaip mus valdė politinis senelių biuras ir į kokią krizę toks vadovavimas nuvedė.
Dėl ko verta rinkti V. Adamkų? Jis geriausiai reprezentuotų Lietuvą pasaulyje, ką darė ir iki šiol. V. Adamkus daugiausia prisidėjo prie to, kad buvome priimti ir į NATO, ir į Europos Sąjungą.
Paskutiniai sociologiniai tyrimai rodo, kad už V. Adamkų balsuos apie 30 procentų rinkėjų. Paradoksas, bet vyriausią amžiumi kandidatą labiausiai remia jaunimas iki 30 metų, o po to, kai jis apsilankė Didžiasalyje, tarp rėmėjų atsirado ir bedarbių.
Petras Auštrevičius
Gimė 1963 metų gegužės 16 dieną Juodšiliuose, Vilniaus rajone. 1986 metais baigė Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą, vėliau dar mokėsi Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūroje. 1992 metais pradeda biurokrato karjerą Užsienio reikalų ministerijoje. 1999 - 2000 metais - Vyriausybės kancleris, po to vėl Europos komiteto vadovas, Lietuvos vyriausiasis derybininkas deryboms su Europos Sąjunga. Šiuo metu - Vyriausybės kanclerio pavaduotojas.
Vedęs. Žmona Gintarė, vaikai - Vytenis ir Vainius.
Šiuose rinkimuose išsikėlė pats, tačiau dabar jį remia konservatoriai ir Darbo partija. Po P. Auštrevičiaus kalbos, kad jis neatsisako nei konservatorių, nei Darbo partijos paramos, konservatoriai vos nesuskilo. Rinkimų štabo vadovė - Lietuvos radijo ir televizijos atstovė spaudai Dainida Valsiūnaitė. Rinkimų štabas, mėgindamas iš rinkimų išstumti V. Adamkų, tiesiog neriasi iš kailio. Praėjus vos 20 minučių nuo to laiko, kai Konstitucinis Teismas pradėjo skaityti verdiktą dėl R. Pakso galimybių kandidatuoti, P. Auštrevičiaus rinkimų štabas išplatino tokį pareiškimą: "Konstituciniam Teismui užkirtus kelią prezidento rinkimuose dalyvauti Rolandui Paksui ir jei dėl to, kaip yra teigęs, iš rinkimų pasitrauktų Vladas Adamkus, realiausias galimybes laimėti turi Petras Auštrevičius". V. Adamkaus rinkimų štabo vadovas Darius Gudelis pasiūlė, kad "šansais laimėti itin pasitikintis" P. Auštrevičius tegul paprašo kitų atsiimti savo kandidatūras, tuomet likęs vienas jis tikrai laimėtų.
Visiškas naujokas politikoje P. Auštrevičius sunkiai bendrauja su paprastais kaimiečiais, kaip minusas minima ir tai, kad derybų su Europos Sąjunga metu neiškovojo visų galimų privilegijų.
Už P. Auštrevičių ruošiasi balsuoti apie 11 procentų rinkėjų. Tai išsilavinę, turtingesni, didmiesčiuose gyvenantys žmonės, simpatizuojantys konservatoriams ir liberalcentristams. Išrinktas P. Auštrevičius gali tapti elito prezidentu.
Vilija Blinkevičiūtė
Gimė 1960 metų kovo 3 dieną Linkuvoje, Pakruojo rajone. 1978 - 1983 metais studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Nuo 1983-iųjų dirbo Lietuvos socialinės apsaugos sistemoje: revizore, inspektore, juriskonsulte, ministerijos sekretore, viceministre ir nuo 2000 metų - socialinės apsaugos ir darbo ministre.
Nuo 2002 metų yra Naujosios sąjungos (paulauskininkų) narė, šiuo metu laikinai eina partijos pirmininkės pareigas.
Kandidate į prezidentus iškėlė Naujoji sąjunga. Rinkimų štabo vadovas - partijos atsakingasis sekretorius Vaidas Pliusnis.
Kaip kandidatės pliusai minima tai, kad ji labai paprastai ir betarpiškai bendrauja su kaimo ir miesto žmonėmis, žino jų problemas. V. Blinkevičiūtei vadovaujant ministerijai buvo subalansuotas "Sodros" biudžetas, ji nuosekliai prisideda prie pensijų ir įvairių socialinių išmokų didinimo. Greitu laiku žada net 40 procentų padidinti pensijas ir sako, kad 2010-aisiais Lietuvoje neliks bedarbių. Tačiau už tokias kalbas net koalicijos partneriai ją išvadino populiste.
Minusai: senmergė, 2000-ųjų rudenį prisidėjo rengiant ir ginant įstatymą dėl pensijų nemokėjimo dirbantiems pensininkams. Vėliau Konstitucinis Teismas šį įstatymą pripažino neteisėtu.
Už V. Blinkevičiūtę balsuos apie 11 procentų rinkėjų. Moterų tarp jų dukart daugiau nei vyrų. Tam įtakos turi sentimentalūs jos rinkimų kampanijos akcentai - vaikai, šeima.
Česlovas Juršėnas
Gimė 1938 metų gegužės 18 dieną Panižiškės kaime, Ignalinos rajone. 1960 metais Vilniaus universitete įgijo žurnalisto specialybę, 1973 metais baigė tuometinio Leningrado aukštąją partinę mokyklą. Dirbo laikraščiuose, buvo Komunistų partijos Centro komiteto instruktorius, sektoriaus vedėjas. 1990 metais išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą - Atkuriamąjį Seimą, buvo jo seniūno pavaduotojas. Nepriklausomos Valstybės atkūrimo signataras. 1992 metais išrinktas į Seimą, tapo jo pirmininku, 1996 - 2000 metų Seimo narys, nuo 2000-ųjų - Seimo pirmininko pavaduotojas, nuo 2002-ųjų - pirmasis pavaduotojas. Šiuo metu laikinai eina Seimo pirmininko pareigas.
Buvo Lietuvos komunistų partijos, Demokratinės darbo partijos narys, o šiuo metu - Socialdemokratų partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas.
Žmona Jadvyga, sūnus Saulius.
Šiuose rinkimuose iškeltas socialdemokatų. Rinkimų štabo vadovas - Seimo narys Gediminas Kirkilas.
Minusai: priklauso senųjų nomenklatūrininkų, brazauskininkų gvardijai, sovietmečiu buvo kompartijos funkcionierius. Žodžiu, raudonas iki kaulų smegenų, bedievis, nekeičiantis kailio, bet (jau prasideda pliusai) sąžiningas, visiškai švarus, nieko nepavogęs. Net buvęs disidentas A. Terleckas sako, kad iš kandidatų padoriausias yra Česlovas Juršėnas.
Prieš kurį laiką jo atvaizdas buvo tapęs taikiniu internetiniame žaidime "Rusiška ruletė su Č. Juršėnu". Tada Č. Juršėnas juokavo: "Kiek esu daužytas ir kiek akinių paaukojau demokratijos labui, todėl nekukliai galiu pasigirti - kulkos manęs neima, ieškokit gero kardo".
Kol kas Č. Juršėną remia apie 10 procentų rinkėjų. Dažniausiai tai kaimiečiai, vyrai, pensininkai.
Kazimiera Danutė Prunskienė
Gimė 1943 metų vasario 26 dieną Vasiuliškių kaime, Švenčionių rajone. 1960 - 1965 metais studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, vėliau aspirantūroje, dar vėliau čia dirbo dėstytoja, docente. 1989-aisiais - Ministrų tarybos pirmininko pavaduotoja. 1990-aisiais išrinkta į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą - Atkuriamąjį Seimą. Nepriklausomos Valstybės atkūrimo akto signatarė. 1990 - 1991 metais - pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės ministrė pirmininkė. Nuo 1996 metų iki šiol - Seimo narė.
1995 metais įkūrė Lietuvos moterų partiją, kuri vėliau pakeitė pavadinimą į Naujosios demokratijos partiją ir susijungė su Valstiečių partija. Ekonomikos mokslų daktarė, profesorė, yra šios partijos pirmininkė. Ši partija ir iškėlė į kandidatus. Rinkimų štabui vadovauja Seimo narys Gintaras Didžiokas.
Profesorė porą kartų išsiskyrusi, turi tris vaikus - Rasą, Vaidotą ir Daivitą.
Pliusai: ilgametė politikė, viena iš aktyvių Sąjūdžio steigėjų, plačiai žinoma pasaulyje kaip "gintarinė ledi". Yra susitikusi su visais šio pasaulio galingaisiais.
Kaip minusas yra tai, kad K. Prunskienė buvo pripažinta bendradarbiavusi su KGB. Ji žinoma kaip agentė "Šatrija". Tačiau Vilniaus apygardos teismas panaikino prieš 10 metų paskelbtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą dėl sąmoningo bendradarbiavimo su KGB. Šiuo metu K. Prunskienė irgi yra laikoma "Rusijos korta".
Už K. Prunskienę žada balsuoti 9 procentai rinkėjų. Ją remia priešpensinio amžiaus, rajonų centrų, įvairaus išsilavinimo rinkėjai. Tai, kad laikoma "Rusijos korta", už ją gali balsuoti ir tie, kurie balsuotų už R. Paksą.
