Parsiduodančių moterų tūkstančiai. Jos dirba prabangiuose viešnamiuose ir treilerių kabinose, jas kaip picas galima užsisakyti į namus ar išsikviesti į viešbučio kambarį, apie jų darbą pilna skelbimų laikraščiuose, savo ekstravagantiška apranga jos išsiskiria iš kitų merginų gatvėse. Jų daug, bet visoms užtenka klientų. Tad kodėl vyrai moka už meilę, kai ir be pinigų gali mylėtis kiek tik nori? Nepatinka žmona ar sugyventinė - visada atsiras meilužė ar nuotykių ieškotoja.
Vyrai ieško ir suranda laisvo elgesio merginų, net ir ekstremaliomis sąlygomis. Juk Lietuvoje nuo pernai pakeitus Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, baudžiama ne tik už vertimąsi prostitucija, bet ir už naudojimąsi prostitučių teikiamomis paslaugomis. Tačiau tas kodekso pakeitimas jokio pasikeitimo prostitucijos versle neatnešė. Vyrai kaip pirko moteris, taip ir perka. Kodėl?
Pirmas motyvas: pirmas kartas
Jau trylikamečiai ir vyresni vyrukai naktimis ir dienomis galvoja tik apie vieną - kur nutverti mergaitę ir pasimylėti. Bet kur garantija, kad pirmas kartas bus toks kaip rodoma filmuose. O jeigu nepavyks? Kaip po to pergyventi gėdą?
Štai dėl to maždaug kas penktas jaunuolis pirmą kartą pasimyli su prostitute ar šiaip lengvo elgesio mergina. Tai patikima ir, taip bent mano psichologai, teisinga. Nes jei mylintis pirmą kartą abu partneriai nepatyrę, gero sekso nė nelauk. O štai prostitutė padės, parodys, kaip reikia daryti, ar padarys pati ir viską atliks aukštu profesionaliu lygiu. Svarbiausia - niekada nepasišaipys, o po pirmos nakties išnyks nusinešdama ir paslaptį.
"Man pirmas kartas buvo kolektyviniame sode vasarą, - prisimena Paulius (32 m.). - Man dar buvo 16, o mano draugei - 14 metų. Ji su manimi mylėtis nesutiko, prašė palaukti, bent kol baigsiu mokyklą. O aš laukti jau nebegalėjau. Ir mes su draugu patraukėm į kaimą, kur žinojom, kad vietinės panos vyrukams iš miesto "duodavo" už porą butelių alaus. Einant drąsa kažkur dingo, bet suėmėm save į rankas ir nusprendėm tą reikalą galų gale pabaigti. Ir viskas puikiai pavyko. O kai mano mergina galų gale sutiko mylėtis su manimi, aš pasirodžiau kaip tikras supermenas".
O štai Andrius (41 m.) sako, kad pirmoji naktis su prostitute buvo jo didžiausia klaida. "Iki 18 metų aš buvau nekaltas berniukas, - pasakoja Andrius. - O po pasimylėjimo su prostitute pasidariau kažkoks nepasotinamas. Tai buvo kaip girtuokliavimas: paprasta, nebrangu, malonu ir jokių įsipareigojimų. Taip darė ir mano draugai. Apie šeimą aš pirmą kartą pagalvojau po trisdešimties ir su siaubu supratau, kad normalių santykių su moterimi tikriausiai nebebus. Taip ir atsitiko, pastovios draugės nesuradau".
Antras motyvas: pastovių santykių baimė
Auksinė taisyklė: tu jai sumokėjai, ir daryk su ja ką nori. Be jokių moralinių įsipareigojimų ir apribojimų.
"Argi galima su mylima moterimi išdarinėti tai, ką darai su prostitute? - nuoširdžiai stebisi Simonas. - Aš, pavyzdžiui, mėgstu, kai mane spardo ir vedžioja nuogą su pavadėliu. Įsivaizduoti negaliu, kaip tai pasiūlyti savo merginai. O prostitutei visai paprasta - aš jos nė kiek nesigėdiju".
Psichologų nuomone, neretai žmonos pačios provokuoja vyrus ieškoti mokamos meilės. Jausmai - jausmais, o seksas - seksu. Normalus sveikas vyras jo nori visą laiką. Jei žmona atsisako, kai kurie vyrai įsitaiso meilužes, o kiti eina pas prostitutes. Daugelis seksą su prostitute nelaiko neištikimybe. Tai yra kaip planinis apsilankymas pas gydytoją.
Dar viena priežastis, dėl ko einama pas prostitutes - tai pastovių santykių bijojimas. " Kai aš susipažinau su ja, tai iš karto perspėjau: tarp mūsų bus tik seksas, nes aš esu vienišius, - sako Ignas. - Ji lyg ir sutiko, o po to ir prasidėjo: einam į svečius pas mano draugę, kodėl mes neiname į kiną, ir panašiai. Tuoj barniai, ašaros - kam man to reikia?"
Pastovūs santykiai sudėtingas dalykas. Tenka mokytis atleisti, eiti į kompromisus, ieškoti bendro sutarimo. Tuo klausimu su prostitutėmis labai paprasta: sumokėjai pagal tarifą - patyrei malonumą. Jos nereikalauja dovanų, kiekvieną kartą, jei nepadarei taip, kaip ji norėjo, nenusisuka į sieną sakydamos "man skauda galvą".
Trečias motyvas: toks gyvenimo būdas
"Aš žmogus ciniškas ir praktiškas, - sako kelių parduotuvių savininkas Olegas, - prostitutė man naudinga. Aš sumoku už meilę ir gerai jaučiuosi. Pastovi draugė man kainuotų daug brangiau, neskaitant kitų rūpesčių. Tai ne sykį suskaičiuota".
Taip skaičiuojančių vyrų ne vienas. Tik psichologai mano, kad už to ciniškumo kartais slepiasi kitokie kompleksai. Pavyzdžiui, koks nors vyras neturi paklausos tarp moterų, o jo paties reikalavimai - "jei gyventi, tai su karaliene". O "karalienė" greičiau į šulinį šoks, nei į jo lovą ateis. Tada ir imama sakyti aplinkiniams, kad jam pastovios moters nereikia ir geriausia naudotis prostitutės paslaugomis.
Seniuasia profesija
Specialistų apytikriu skaičiavimu, dabar Lietuvoje dirba apie 1500 prostitučių. Prieš kurį laiką didelė dalis "plaštakių" buvo atvykėlės iš Baltarusijos, Ukrainos ar Rusijos, o dabar vyrauja Lietuvos gyventojos. Lietuves imta gabenti į Vokietijos, Izraelio, Nyderlandų ir kitų šalių viešnamius.
Manoma, kad prostitucijos nebuvo pirmykštėje bendruomenėje. Ji atsirado kartu su privatine nuosavybe ir jos padariniu - monogamine santuoka. Monogamija reikalauja išsaugoti nekaltybę iki santuokos, o ištekėjus - būti ištikimai savo vyrui. Tai sutrikdo pusiausvyrą tarp seksualinių poreikių ir jų patenkinimo galimybių.
Kai kurie etnologai aiškina, esą prostitucija atsirado ir visą laiką funkcionuoja ne tik dėl socialinių sąlygų, bet ir dėl biologinės bei psichologinės žmogaus prigimties. Prostitucija egzistuoja nuo seniausių laikų, todėl ne be pagrindo vadinama seniausia profesija. Istorijoje net žinomi bandymai įkomponuoti prostituciją į legalias visuomenines struktūras. Senovės Graikijoje, Judėjoje, Finikijoje, Indijoje buvo legalizuota šventyklų prostitucija. Jose dirbančios prostitutės laikytos dievų nuosavybe, santykiaudami su jomis vyrai turėdavo įsivaizduoti susikeičią su dievu pasauliu. Senovės Graikijoje heteros, Japonijoje geišos, Viduramžių Europoje kurtizanės aptarnaudavo aukštesniuosius visuomenės sluoksnius. Daugelyje pirmykščių genčių buvo pripažįstama vadinamoji svečių prostitucija, kai atvykusiam svečiui šeimininkas siūlydavo žmoną ar dukterį. Tačiau kaip tik viduramžiais niekinantis požiūris į bet kokius kūniškus malonumus pavertė prostituciją žeminančia veikla, tačiau jos neišnaikino. Diskusijos, ar įteisinti prostituciją, ar ją drausti, tai sustiprėja, tai vėl nutyla, tačiau vienos nuomonės prieiti nepavyksta ir, aišku, nepavyks. Tai parodė ir nedidelė mūsų atlikta apklausa.
"Leisti ar drausti prostituciją?" - tokį klausimą pateikėme keliems laikraščio skaitytojams.
Aldona, tarnautoja: "Kaip gali uždrausti tai, kas patinka abiem pusėms?... Vyras nori sekso, už tai moka pinigus, kuriuos gauna seksą suteikianti pusė. Jei tai daroma be prievartos, jei nėra sutenerio, tai čia normalūs prekybiniai santykiai ir į juos nėra ko kištis".
Konstantinas, prekiautojas automobiliais: "Dažnai tenka būti Vokietijoje. Ten prostitucija legali. Tai gerai ir pačioms šio amato darbininkėms, nes jas gina profsąjungos, jos užsidirba pensijas. Lietuvoje apie prostitutes nuolat sukiojasi kriminaliniai elementai, tai užėjęs pas merginas gali ne tik "pasidulkinti", bet ir būti "išdulkintas".
Elena, socialinė darbuotoja: "Man amoralu apie tai net kalbėti, o valstybei legalizavus prostituciją, turėtų būti bent kelis kartus amoraliau imti mokesčius iš nelaimingų merginų. Aš netikiu, kad bent viena jų nesišlykšti savo darbu. Galų gale legalizavus prostituciją prasidės diskusijos, kad reikia legalizuoti narkotikus.
Juozas, pensininkas: "Man tų panelių jau nebereikia, bet aš prieš bet kokius draudimus. Na ir kas, kad uždrausim, bet vis tiek šis verslas egzistuos. Tada reikės vaikščioti užsimerkus ir vaidinti, kad nieko nematom".
