Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Praėjusių metų vasario šeštąją viename Kėdainių bute buvo įvykdytas nusikaltimas - grupė nepilnamečių jaunuolių, kurių tarpe buvo ir šešiolikos dar neturėjęs Simas (vardas pakeistas), pavartoję fizinį smurtą bei grasinimus išžagino savo bendraamžę. Po poros dienų šio nusikaltimo padarymu kaltinami asmenys buvo sulaikyti. Simas taip pat atsidūrė areštinėje. Netrukus Kėdainių rajono apylinkės teismas jam paskyrė 11 parų kardomąjį kalinimą. Ši kardomoji priemonė vėliau ne kartą buvo pratęsta. Nepaisant vaikino motinos skundų, beveik visą laiką (maždaug penkis mėnesius), kol vyko šios baudžiamosios bylos tyrimas, jaunuolis buvo suimtas. Pirmąsyk Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje Simas atsidūrė tiktai kovo antrąją - iki tol buvo laikomas Kėdainių areštinėje bei Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Tačiau ir vėliau ne kartą jis buvo vežamas etapu į Šiaulių tardymo izoliatorių, o iš ten - į Kėdainių areštinę. Vyko tardymas. Tų pačių metų liepos 3 dieną Simui buvo panaikinta kardomoji priemonė - suėmimas ir iki teismo jis buvo paleistas. Rugsėjo 27 dieną Kėdainių rajono apylinkės teismas pagaliau išnagrinėjo šią bylą ir paskelbė nuosprendį. Simas, kaip ir kiti bendraamžės išžaginimu apkaltinti jo draugai, buvo nuteistas. Jam paskirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė. Vaikinas buvo suimtas teismo salėje. Šiuo metu jis atlieka bausmę Kauno nepilnamečių auklėjimo darbų kolonijoje.
Motinos skundas
Atrodo, taip ir turėjo būti. Deja, kai kurie, per tardyminį laikotarpį susiklostę įvykiai verčia atsigręžti atgal. Praėjusių metų birželio šeštąją į Seimo narį K. Salamakiną kreipėsi Simo motina. Ji nurodė, jog sūnus guli Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, yra sumuštas, jam sutrenktos smegenys. Be to, pabrėžė, jog sūnus bandė sau persipjauti gerklę, jo fizinė ir psichologinė būklė yra sunki. Motinos susirūpinimas - savaime suprantamas dalykas. Juk niekam ne paslaptis, kad už grotų dedasi negeri dalykai, o ypač kenčia išžaginimu kaltinami arba už tokius nusikaltimus nuteisti asmenys. Taigi, šį skundą ėmėsi tirti Seimo kontrolierių įstaiga. Konfliktas dėl batų
Seimo kontrolierės padėjėjai ligoninėje aplankius vaikiną iš tiesų paaiškėjo, jog jis buvo įsipainiojęs į konfliktą su toje pačioje Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje kalintu asmeniu, patyrė galvos traumą, vėliau iš tiesų save susižalojo - skutimosi peiliuku kelis kartus brūkštelėjo per kaklą. Ir dabar, susitikęs su šių eilučių autore, Simas šių aplinkybių nepaneigė. Pernykštės birželio trečiosios vakarą Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai ant Simo kaktos pastebėjo gumbą bei mėlynę po dešine akimi. Tuoj pat buvo pradėta aiškintis, dėl kokių priežasčių, kokiu būdu ant vaikino kūno atsirado sužalojimai. Nukentėjėlis prisipažino, jog birželio trečiąją, apie devintą valandą vakaro jis norėjo paimti Eligijaus K. batus, nes pats į tardymo izoliatorių buvo atvykęs su šlepetėmis. Dėl to tarp jų kilo konfliktas. Batų savininkas smogė jam ranka į veidą. Nuo gauto smūgio Simas krito ant grindų ir susitrenkė galvą. Vėliau vaikinai susitaikė. Simas pareiškė pretenzijų niekam neturįs ir paprašė nekelti baudžiamosios bylos jį sužalojusiam likimo draugui. Už kardomojo kalinimo įstatymo pažeidimą konflikto dalyviai nebuvo nubausti - apsiribota pokalbiu. Protestuodamas persipjovė kaklą
Dar kitą dieną - birželio penktąją Simas skutimosi peiliuku keliose vietose persipjovė kaklą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai šį įvykį tyrusiems Seimo kontrolieriaus įstaigos darbuotojams patvirtino, jog vaikinas juos tikino susižalojęs todėl, kad nenorėjęs vykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių bei pridūręs, jog jeigu bus verčiamas ten važiuoti - toliau save žalos. Deja, kažkodėl dabar Simas pateikė visiškai kitokius šio įvykio motyvus. Jis tvirtino, kad žalojosi ne todėl, kad bijojo nepilnamečių izoliatoriaus. Tai buvo jo protestas prieš bylą tiriančių pareigūnų veiksmus. Esą birželio penktąją baigėsi jam paskirtas kardomojo kalinimo terminas (iš tiesų 2001 metų balandžio 5 dieną Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Z. Stučinskaitė vaikinui pratęsė kardomąjį kalinimą dvejiems mėnesiams, tai yra iki birželio 5 dienos). Kaip tik tą dieną jis tikėjosi būti konvojuojamas į Kėdainius, kur teismas turėjo priimti sprendimą - pratęsti kardomojo kalinimo terminą ar jį paliesti. Vaikinas mąstė taip - jeigu jam nepratęsė suėmimo, vadinasi, turėjo paleisti... Kažkodėl tądien iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus jo niekas neišvežė. gal bylą tiriantis pareigūnas tiesiog jį pamiršo. Dėl to vaikinas ir pasirinko tokį drastišką protesto būdą...
Suimtas nepilnametis daugiau laiko praleido tarp suaugusių
Simas padarė nusikaltimą būdamas nepilnametis, o Lietuvoje yra atskiras nepilnamečiams skirtas tardymo izoliatorius. Suskaičiavus visą kardomojo kalinimo laiką paaiškėjo, jog Simas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje praleido 47, Šiaulių tardymo izoliatoriuje - 54, o Kėdainių areštinėje - 40 parų. Dar septynias paras buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Vadinasi, laukdamas teismo nepilnamečių tardymo izoliatoriuje jis praleido netgi mažiau nei trečdalį kardomojo kalinimo laiko... Be to, tenka pripažinti, jog Kėdainių areštinėje šis vaikinas kelis kartus buvo apgyvendintas vienoje kameroje kartu su pilnamečiais bei anksčiau teistais asmenimis. Tiesa, tai padaryta dėl vietos stokos, šį klausimą suderinus su Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros pareigūnais. Gerai, kad ir dabar Simas tvirtina, jog būdamas abiejuose tardymo izoliatoriuose bei areštinėje jis nebuvo skriaudžiamas, suimtieji iš jo nesityčiojo ir nežemino (paminėtas konfliktas įvyko dėl paaiškintų priežasčių). Tuo reikėtų tiktai džiaugtis, tačiau ne iš vieno suimtojo bei vėliau nuteisto asmens teko girdėti daug nusiskundimų dėl konfliktinių tarpusavio santykių, prievartos ir smurto. Reikėtų paminėti ir kitą faktą. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje sudarytos sąlygos mokytis, tačiau būdamas suimtas šis vaikinas šiomis galimybėmis pasinaudoti negalėjo. Juolab, jog tuo metu jis nebuvo baigęs ir 7 klasių (šiuo metu Simas mokosi aštuntoje klasėje). Be to, nepilnamečių tardymo izoliatoriuje dirba atitinkamos kvalifikacijos specialistai ir auklėtojai, todėl šia prasme jis nebuvo mokomas, kaip reikėtų išvengti konfliktinių situacijų tarp kalinamųjų bei su vaikinu nebuvo atliktas prevencinis darbas dėl autoagresijos (savižalojimo). Galiausiai peršasi išvada, jog šiuo metu galiojanti etapavimo tvarka gana sudėtinga. Ar ne pats laikas pagalvoti, jog reikėtų supaprastinti šį procesą (ypatingai - nepilnamečių atžvilgiu), kad iš tardymo izoliatoriaus etapuojant į areštinę, nebūtų dar vieno tarpinio punkto - kito tardymo izoliatoriaus. Taigi, reikia tikėtis, jog į tai dėmesį atkreips tiek teisingumo ministras V. Markevičius, tiek generalinis prokuroras A. Klimavičius...
