Daiva NORKIENĖ
ŽIV infekcijos protrūkis Alytaus kolonijoje - ne atsitiktinis reiškinys. Tačiau valdininkai bei pareigūnai, šiandien konstatuojantys faktą, kad vienu vieninteliu švirkštu kolonijoje pasinaudodavo iki 40 narkomanų, užsimiršta. Vienas labai svarbus, tačiau negražus faktas buvo nutylėtas ir antradienį Teisingumo ministerijoje įvykusioje spaudos konferencijoje. Pasirodo, AIDS centro darbuotojai siūlėsi kolonijoje nemokamai dalinti vienkartinius švirkštus, tačiau nei kolonijos, nei aukštesnė valdžia jų "nesuprato". Kyla klausimas, kam buvo naudinga, kad vienkartinis švirkštas Alytaus kolonijoje kainuotų 10, o adata - 5 litus?
"Raminamieji" visuomenei
Praėjusį antradienį Lietuvos teisingumo ministerijoje buvo surengta spaudos konferencija. Teisingumo viceministras, AIDS centro, Kalėjimų departamento vadovai savotiškai paguodė visuomenę. Atseit nesijaudinkit, speciali komisija dirbo visą savaitę, numatė skubias priemones, padėtis turėtų gerėti. Neatidėliotinos priemonės būtų šios: Laisvės atėmimo vietų ligoninė bei Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonija bus aprūpintos medikamentais, kurie būtini detoksikuojant narkomanus, taip pat antidepresantais, vitaminais. Taigi Alytaus narkomanai bus pagaliau "blaivinami" ir gydomi.
Kita priemonė: kolonijai bus nupirktas modernus (kainuos apie 100 000 litų) aparatas, kuriuo beveik šimto procentų tikslumu bus galima aptikti ir atpažinti narkotikus. Pavyzdžiui, atsineši aparatą į kolonijos praleidimo punktą, siuntinių skyrių ar į nuteistųjų gyvenamąją vietą ir iškart žinai: čia yra paslėpta narkotikų. Taigi išaiškinti narkotikų kurjerius ir vartotojus taps labai lengva.
Trečioji priemonė - bausmės. Bus nubausti kolonijos vidaus tyrimų, apsaugos ir priežiūros tarnybų vadovai, gal kai kas iš kolonijos administracijos. Už tai, jog neužkardino narkotikų patekimo į šią laisvės atėmimo vietą. Dar bus vykdomas nuteistųjų sanitarinis medicininis švietimas, sveikuosius atskirs nuo infekuotųjų, su nuteistaisiais padirbės narkologai ir psichologai.
Po kiek švirkštas?
"Kaip vertinate šią spaudos konferenciją? - jai pasibaigus žurnalistės klausė vienas iš Lietuvos AIDS centro darbuotojų. - Viešai prisižadėjus, turbūt teks įvykdyti?" Tačiau žmogus, davęs mums šią užuominą, daugiau nieko nepanoro komentuoti.
Tačiau šis tas ėmė aiškėti, kai pasikalbėjome su AIDS centro Dispanserinio skyriaus vedėja Julija Rakickiene. Pasirodo, AIDS centro medikai siūlė kolonijoje dalinti nemokamus vienkartinius švirkštus.
- Jeigu jau neįmanoma kolonijoje susitvarkyti su narkomanija ir narkomanais, tai bent minimalias saugumo priemones reiktų užtikrinti. Tą visiems ne kartą sakėme, - kalbėjo Julija Rakickienė. - Pagal įstatymus, nuteistasis turi teisę į tokias pat medicinos paslaugas kaip ir esantis laisvėje. Laisvėje narkomanams jau seniai dalijami nemokami vienkartiniai švirkštai. Tai gal reikėtų tą patį daryti ir Alytaus kolonijoje? Tačiau kad ir kiek prašėme, agitavome, niekas su mumis nesutiko.
J. Rakickienės paprašėme patikslinti, kas būtent priešinosi nemokamų švirkštų akcijai. Pačioje kolonijoje ar aukštesniuose sluoksniuose. Tačiau nuo tiesaus atsakymo medikė išsisuko:
- Siūlėme visur, tačiau niekas nesutiko. Tikriausiai nemokamų švirkštų dalinimas kai kam asocijavosi su problemos pripažinimu. O juk mūsų kolonijose narkomanijos "nėra"!
Šiandien medikai tvirtai konstatuoja: iš visų kolonijos infekuotųjų 90 procentų užsikrėtė būtent nesteriliu švirkštu leisdamiesi narkotikus. Visi užsikrėtusieji ŽIV "pasigavo" būtent kolonijoje, nes iš laisvės į ją pateko sveiki. Žmogaus imunodeficito viruso paplitimas - didžiulė, tačiau dar ne vienintelė bėda. Dar anksčiau medikai nustatė, kad 80 procentų tirtų nuteistųjų užsikrėtę ir tuo pačiu būdu plintančiu hepatitu C.
Labai įmanoma, kad mirtinas virusas į koloniją pateko iš laisvės su aguonų ekstraktu. Kažkas "išvirė" kvaišalų ir, naudodamas nesterilius indus bei švirkštus, juos padalijo dozėmis. Viena vienintelė nesteriliame švirkšte buvusi dozė su "porele" švirkšte tūnojusių virusų galėjo sukelti epidemiją kolonijoje.
Mūsų žiniomis, laisvėje centus kainuojantys vienkartiniai švirkštai, Alytuje turėjo aukso kainą: adata kainuodavo penkis, švirkštas - dešimt litų. Tie Alytaus narkomanai, kurių artimieji išgalėdavo skirti pakankamai pinigų, pirkdavo net ir "auksinius švirkštus". Žodžiu, kažkam fantastišką tūkstančio procentų pelną nešė ir paprasta medicininė priemonė, ne tik narkotikai. Beje, minėtoje spaudos konferencijoje komisija pripažino, kad narkotikai į "zoną" patekdavo ne tik per tvorą (kuo mėgsta teisintis absoliučiai visų kolonijų vidaus tyrimų tarnybos), bet ir padedant nesąžiningiems darbuotojams.
Kam naudingas ŽIV?
Šiuo metu Lietuvoje paplitęs ir dar vienas reiškinys, apie kurį kol kas garsiai nekalbama. Narkomanai, naudodamiesi tuo, jog yra infekuoti ŽIV, išsireikalauja... nebaudžiamumą ir privilegijų!
Narkomano gyvenimo formulė paprasta: narkotikų paieškos-kolonija-narkotikų paieškos... Žodžiu, vagia, apiplėšia, sėda, išleidžiami - ir vėl iš pradžių. Kai kurie sostinės narkomanai sugalvojo neblogą būdą formulę supaprastinti, "išbraukiant" koloniją. Daroma taip. Sugauna policija nusikaltusį narkomaną ir, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, į tai, ar narkomanas turi pastovią gyvenamąją vietą, ar ne, uždaro jį areštinėn arba ne. Iki teismo. Štai ką daro ŽIV infekuoti narkomanai. Pagal tam tikras taisykles, infekcinėmis ligomis sergantys asmenys negali būti laikomi vienoje patalpoje su kitais areštantais. O AIDS juk irgi - infekcinė liga. Taigi policijos prispaustas toks apsikrėtęs nusikaltėlis ima ir pareikalauja sau atskiros areštinės! Šiais sunkiais laikais, kai dėl ploto trūkumo jose ir taip jau liaudis miega keliais aukštais arba priversti stovėti, išsitiesia tik pakaitomis! Pasakojama, kad kai pareigūnams tenka rinktis, kam "užleisti" areštinę (keliems rimtiems nusikaltėliams ar vienam narkomanui), pasielgiama štai kaip: gudruoliui spiriama į minkščiausią kūno dalį ir jis išteškiamas į gatvę. Aišku, jeigu jo įvykdytas nusikaltimas nėra rezonansinis ir itin sunkus. Beje, pareigūnai nėra tokie jau naivūs - kelis kartus patys skambino į AIDS centrą ir teiravosi, ar toks ir toks pilietis gali būti laikomas drauge su kitais. Atsakymas būdavo vienas: gali būti! Juk ŽIV buitiniu keliu neplinta. Tačiau narkomanas nebūtų narkomanas: jis bematant prisipažįsta apie savo infekuotumą kameros kaimynams, ir tada pradeda triukšmauti šie.
Nors Lietuvoje ŽIV infekuotiems asmenims nėra numatyta jokių lengvatų (nei bausmės sutrumpinimo, nei sąlygų palengvinimo), tačiau neoficialiai šį bei tą gudročiai išsireikalauja. "Akistata" iš vieno sostinės narkomano girdėjo, jog Vilniuje tuo tikslu kai kurie jau tyčia užsikrečia ŽIV!
Beje, mūsų kaimynai latviai padarė didelę klaidą, kai ėmė ŽIV infekuotiesiems oficialiai trumpinti laisvės atėmimo bausmes. Kolegos žurnalistai iš Latvijos ne kartą pranešė, jog ten kaliniai ėmė tyčia užsikrėtinėti ŽIV.
Prostitutės pakraupusios
ŽIV "sprogimo" atgarsiai Alytuje sudrebino ir sostinę. "Dematros" kabineto prie AIDS centro duomenimis, Vilniaus stoties prostitutės jau šiandien dreba dėl savo "verslo" ir likimo. "Demetros" konsultantė Svetlana Kulšis "Akistatai" sakė:
- "Mūsų" prostitutės tiesiog apimtos panikos! Juk liepos pradžioje laukiama Amnestijos, tad iš Alytaus išleisti infekuotieji pasipils į Vilniaus gatves ir iš pykčio, keršto, o gal seksualinio bado ims užkrėtinėti stoties prostitutes. Merginos skundžiasi, kad moterų ištroškę kaliniai jas pasigauna gatvėje, prievarta grūda į automobilius, atsisako naudotis prezervatyvais... Taip būsią ir šiemet, tik, be moralinės skriaudos, Alytaus kolonijos kontingentas prostitutėms gali padaryti ir nepataisomą žalą.
Paguosti stoties prostitutes iš tiesų nėra kaip - jos pačios pasirinko savo gyvenimą. Tik va bėda: Vilniaus geležinkelio stoties peteliškėmis ("Demetros" apklausos duomenimis) naudojasi ne tik kaliniai. Pagrindiniai klientai - vairuotojai, turgaus prekiautojai, smulkūs verslininkai, ūkininkai, kariškiai. O virusas, kuriuo apsikrėtę Alytaus kolonijos vyrukai, yra būtent tas agresyvusis, labai lengvai perduodamas ir lytiniu būdu. Taigi "meilės" paslaugų pirkėjams galime pasiūlyti viena - po liepos 6-osios Amnestijos prieš guldamiesi su stoties prostitute paspėliokite, ar ji dar "nepabendravo" su kokiu nors buvusiu kaliniu. Juokinga? Visai ne! AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas sako, kad visiems žinomas posakis apie narkotikus. "Aguona moka laukti" tinka ir ŽIV. "ŽI virusas irgi moka laukti. Savo laiko ir savo aukos".
