Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Ralis - viena įspūdingiausių, labiausiai kraują kaitinančių, o kartu ir viena pavojingiausių sporto šakų. Metai dar tik įpusėjo, o per ralio varžybas nukentėjusių žiūrovų - kaip niekad daug. Neapsieita ir be aukų...
Iš trasos - į žiūrovų automobilius
Birželio 12-osios popietę Prienuose, Naravų kelyje, per šio miesto klubo "MASK Motorsport" organizuotas ralio varžybas automobilis VAZ-21011, vairuojamas prieniškio Raimondo Kizevičiaus (27 m.), posūkyje išlėkė iš lenktynių trasos, kirto apsauginę juostą ir, trenkęsis į šalikelėje stovėjusius žiūrovų automobilius, mirtinai sužalojo tarp jų atsidūrusį trylikametį Kęstutį Lukoševičių. Lenktyninio automobilio vairuotojas nenukentėjo - medikų pagalbos prireikė tik šalia sėdėjusiam šturmanui, Raimondo broliui Giedriui (31 m.). Šis dėl lūžusių šonkaulių ir sumuštos kojos buvo paguldytas į ligoninę. Stipriai suniokoti ir lenktynininko, ir trys žiūrovų automobiliai... Po šios nelaimės varžybos buvo nutrauktos, iškart pradėta aiškintis, dėl kieno kaltės įvyko baisi tragedija.
Kol negautos oficialios išvados, pareigūnai, pabrėždami nenorintys "kaitinti nereikalingų aistrų", atsisako nuo bet kokių komentarų. Ir tai suprantama. Tuo tarpu mažamečio aistruolio žūties sukrėsti paprasti piliečiai bando dėlioti taškus ir vis garsiau stebisi, kodėl pavojingose varžybose (atkreipiame dėmesį, kad tai buvo paprasčiausios, mėgėjų lygio, automobilių lenktynės, su kuriomis Lietuvos automobilių sporto federacija neturi nieko bendra) leidžiama dalyvauti visiems norintiesiems, o žiūrovų saugumą turinčių užtikrinti pareigūnų ar saugos tarnybų atstovų trūkumą bandoma pateisinti lėšų stoka... Kaip ne kartą yra tekę girdėti iš Lietuvos automobilių sporto federacijos vadovų lūpų, automobilių sportas - ypač brangus malonumas (daug kaštuoja technika ir jos priežiūra, labai daug lėšų "suryja" ralio metu privalomos priemonės žiūrovų saugumui užtikrinti ir t. t.), taigi vien gerų organizatorių norų ir užsidegimo, fanatiškumo, švelniai tariant, nepakanka...
Trūko elementarios tvarkos?
Iškart po tragiškos nelaimės klubo "MASK Motorsport" prezidentas Egidijus Janavičius žiniasklaidos atstovams tvirtino ir pats nerandąs atsakymo, kodėl minėta tragedija įvyko. Girdi, organizatoriai padarė viską, ką galėjo. Atstumas nuo posūkio iki vietos, kur stovėjo trylikametis, esą siekė daugiau nei 50 metrų, taigi vaikas, galima drąsiai teigti, buvo saugioje zonoje. Tačiau ar įspėjamosios juostos - pakankama apsauga, ir ar išorinės posūkių dalys - pavojingiausios trasos vietos - buvo pakankamai apsaugotos, klausimas, į kurį kol kas atsakymo negauta. Dar vienas klausimėlis - kodėl toje vietoje, kur buvo mirtinai traumuotas trylikametis, stovėjo žiūrovų automobiliai, jei buvo leidžiama juos statyti tik vienoje - kitoje - to kelio pusėje? Jau teko girdėti paaiškinimą, neva žiūrovai neklausė apsaugos darbuotojų - statė automobilius, kur buvo vietos, ir tiek. Tačiau ar tai pateisinama? Ar tokiu atveju - trūkstant drausmės iš žiūrovų pusės - nederėjo įspėti apie galimą varžybų sustabdymą ar net nutraukimą? Kita vertus, ko norėti, jei keliolikos kilometrų trasą prižiūrėjo vos keli policijos pareigūnų ekipažai, nes didesnio apsaugos atstovų kiekio pasamdyti, kaip puse lūpų prasitarė varžybų organizatoriai, nebuvo už ką...
Ir dar vienas netikėtumas - iš trasos staiga išlėkusių žigulių judėjimo trajektorija, jei remsimės fizikos dėsniais, turėjo būti visai kita - tiesiai į pakelės kūdrą... Tačiau automobilis, užuot pasukęs kairėn, kažkodėl nuzvimbė į dešinę! Tai, žinovų nuomone, gali būti susiję arba su šturmano klaida, arba su automobilio gedimu, arba su paties vairuotojo sveikatos sutrikimu... Būtent atsakymų į šiuos klausimus, mūsų turima informacija, šiuo metu ir laukiama, nes nuo to priklausys, kurion pusėn pakryps ikiteisminis tyrimas.
Jei turime teisingą informaciją, minėtos automobilių varžybos buvo apdraustos. Tai reiškia, jog, atsitikus nelaimei (draudiminiam įvykiui), nukentėjusiesiems turėtų būti išmokamos piniginės kompensacijos. Kaip žinia, nuostolių atlyginimo bus galima reikalauti tik baigus ikiteisminį tyrimą, nustačius įvykio kaltininkus. Jei pasitvirtintų įtarimai, kad nelaimė įvyko dėl lenktyninį automobilį vairavusio prieniškio kaltės, draudimo įstaiga visus su išmokomis nukentėjusiesiems susijusius nuostolius nukreiptų į kaltininką. Beje, mūsų turima informacija, varžybos buvo draustos nedidele pinigų suma, tad didelių kompensacijų nukentėjusieji tikėtis neturėtų... Kita vertus, neabejotinai bus aiškinamasi ir tai, ar patys nukentėjusieji nenusižengė saugos reikalavimams...
Nukentėjusieji - patys kalti?
Įvykus tragedijai Prienuose, buvo prisiminta ir panaši nelaimė, metų pradžioje nutikusi Zarasų rajone, Gražutės miške. Tuomet per Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) organizuotą dvyliktąjį Visagino ralį įvyko net trys eismo nelaimės, iš kurių paskutinioji - ypač tragiška: vilnietis Virgilijus Danilevičius ligoninėje mirė, taip pat vilniečiai Saulius Januliūkštis ir Juras Šiaudkulis buvo labai sunkiai sužaloti (dauginiai kaulų lūžiai, galvos traumos, vidaus organų sužalojimai), kiek lengviau nukentėjo dar keli asmenys...
Paradoksas, tačiau šio ralio žiūrovų saugumui organizatoriai skyrė kaip niekad didelį dėmesį. Visame - beveik šimto kilometrų ilgio - trasos ruože buvo sumontuoti perspėjimai, schemos apie pavojingiausias vietas, tokios vietos aptvertos įspėjamąja juosta. Prieš varžybas buvo išplatinti pranešimai, kur ir kaip saugiausia stebėti sportininkų pasirodymą, kokiuose greičio ruožuose yra didžiausia avarijų tikimybė. Pasak Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidento, už saugumą varžybų metu atsakingo Evaldo Torrau, žiūrovams buvo išdalinta tūkstančiai informacinių lankstinukų, tik, gaila, dauguma ralio žiūrovų, matyt, jų net nepaskaitę išmetė į šiukšlių dėžę... Ir dar viena labai didelė bėda, girdi, buvo tai, jog ypač gausiai susirinkę žiūrovai (jų buvo per 20 000!) šaltą dieną (spaudė maždaug 15 laipsnių šaltukas) šildėsi alkoholiniais gėrimais, o svaigalų padauginę pasidarė pernelyg drąsūs - nepaisė saugos tarnybų darbuotojų reikalavimų, nekreipdami dėmesio į perspėjamuosius užrašus brovėsi kuo arčiau trasos, o kai kurie net ryžosi mirtinai pavojingiems triukams - perbėgti į kitą kelio pusę prieš pat artėjantį lenktynininkų automobilį!
Taip bekvailiodami lenktyninių automobilių buvo užkliudyti ir nukentėjo du žiūrovai. Na, o didžiausia tragedija įvyko varžyboms jau einant į pabaigą...
Kaip vėliau tvirtino liudininkai, nemaža įraudusių vyrų kompanija buvo įsitaisiusi prie pat trasos, išorinėje posūkio pusėje (šioje vietoje stovėti draudžiama!). Apie galimą nelaimę drąsuolius esą ne kartą įspėjo ir apsaugininkai, ir kiti žiūrovai, tačiau patys jie neįžvelgė jokio pavojaus... Tik staiga ASK "Slikas" sportininkų ekipažo (Tomas Baltramiejūnas ir Valdemaras Savickas) valdomas "Opel Kadett" po šuolio nuo tramplino prarado kontrolę ir rėžėsi tiesiai į adrenalino ištroškusių ekstremalų būrį...
Nors ši - skaudžiausia per visą Lietuvos ralio istoriją - tragedija įvyko sausio mėnesį, ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas. Kaip "Akistatai" minėjo Zarasų rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Rėda Grašienė, įvykis - neeilinis, todėl ir stengiamasi viską ypač kruopščiai išsiaiškinti, nustatyti, panaikinti visas abejones. Anot prokurorės, šiuo metu visa ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota apygardos prokuratūrai, kuri nuspręs, ar dar reikalingas koks papildomas tyrimas, specialistų paaiškinimas, ar jau galima formuluoti galutines išvadas.
Prokurorės žiniomis, Visagino ralio varžybos buvo apdraustos, tačiau tai esą dar nereiškia, kad visiems be išimties nukentėjusiems asmenims ir žuvusiojo artimiesiems gali būti išmokėtos kompensacijos. Viskas esą priklausys nuo konkrečių, draudimo sutartyje numatytų sąlygų. Konstatuota esą ir tai, jog nukentėjusieji nepaisė saugos darbuotojų reikalavimų nebūti pavojingoje trasos vietoje, o tai irgi gali būti pretekstas koreguoti draudimo išmokų dydį. Tiesa, kol kas nukentėjusieji ar jų atstovai dėl draudiminių išmokų į pareigūnus nesikreipė - būtina sulaukti tyrimo pabaigos.
Saugokitės ir būsite apsaugoti
Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidentas, sporto meistras gydytojas Evaldas Torrau atkreipė dėmesį į pagrindinius saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis į automobilistų varžybas išsiruošę žiūrovai. Vienas iš svarbiausių reikalavimų - niekada nestovėti išorinėje posūkio dalyje ir ant trajektorijos, kur automobilis gali "išskristi" po posūkio ar tramplino (nes tokiose situacijose automobilis gali akimirksniu pakeisti judėjimo trajektoriją). Tai gali būti susiję tiek su automobilio gedimu (pavyzdžiui, lūžus pakabos elementui), tiek su klaidingu ekipažo veiksmu.
Visą varžybų laiką žiūrovas turi stovėti tik saugiu atstumu nuo trasos. Koks yra saugus atstumas tokiose varžybose, nustatyti nėra lengva. Mat dideliu greičiu skriejantis automobilis iš trasos gali išvažiuoti akimirksniu, bet kuriuo momentu, todėl reikėtų nė sekundei neprarasti budrumo ir iš anksto numatyti vietą, į kurią būtų galima greitai peršokti, jei kiltų pavojus.
Viceprezidentas pataria niekada nestovėti nusisukus nuo trasos - kaip minėta, viską gali nulemti sekundės! Ypač pavojingas ruožas - pirmieji 50-70 metrų iškart po posūkio arba po tramplino abiejose kelio pusėse. Nors mažiau pavojinga, nepatartina stoviniuoti ir posūkio "viduje". Jokiu būdu negalima stovėti žemiau kelio lygio, nevalia vaikščioti trasa, jei nėra būtinybės, mat ekipažai startuoja vienos ar kelių minučių intervalu, o dulkių (arba sniego) kamuoliuose galima ir nepastebėti kito atskubančio automobilio. Be to, reikėtų nepamiršti ir to, jog ralio varžybose lenkimas - ne toks retas atvejis... Kaip toliau vardijo LASF viceprezidentas Evaldas Torrau, negalima nė sekundei iš akių paleisti, be priežiūros palikti vaikų... Na, o visų svarbiausia, anot pašnekovo, laikytis varžybose dirbančių policijos pareigūnų, saugos firmų darbuotojų, teisėjų bei kitų oficialių varžybų asmenų nurodymų. Mat tik jie žino, kas galima ir kas ne, kur saugu stovėti, kur pavojinga. Tik visiems esant pakankamai sąmoningiems ir supratingiems ralio varžybos paliks gražius, neišdildomus prisiminimus...
