- Matyt, gerai nuteistiesiems kalėjimuose, kad jie, kiek pabuvę laisvėje, taip veržiasi atgal sugrįžti, - svarstė Jurkšų kaimo (Vilkaviškio r.) gyventojas Juozas Žilinskas (46 m.), neseniai patyręs dviejų pažįstamų kaimyninio Alksnėnų kaimo gyventojų žiaurų išpuolį. - Pas mus labai jų gailimasi, todėl apetitas ir "ragai" tik auga! Išvežtų tokius, kurie porą kartų pateko už grotų, kur nors į Rusijos gyvsidabrio kasyklas, kad "atidirbusius" už kojų tektų ištraukti negyvus, tada būtų tvarka. Užtektų kalėjimų kamščius įdarbinti ir, pavyzdžiui, Kazlų Rūdos pesticidų sandėliuose, kad nuodus rankomis išsamstytų. (Tai - apie Marijampolės apskrityje esančias nuodingas medžiagas skleidžiančių chemikalų saugyklas. - I. Z.)
Košmariškas vidurdienis pašešupy
Tik su senute motina atokioje sodyboje gyvenantis Juozas, visuomet turintis daug ūkio darbų, vieną priešpietę sumanė pažvejoti Šešupėje, esančioje prie pat namų. Buvo girdėjęs, kad kimba lydekos. Per brūzgynus ilgai nepriėjęs prie vandens Juozas pagaliau išsirinko patogią vietelę bemaž už šimto metrų nuo namų. Bežvejodamas vyras pamatė ateinančius du alksnėniškius - Irmantą Draskinį (30 m.) ir Gediminą Kaškauską (45 m.). Su pastaruoju buvo kadaise mokęsis mokykloje, tačiau nebendraudavo, nes abiejų požiūriai į gyvenimą visiškai priešingi. Lėtai priėję atėjūnai teiravosi, ar kimba. Jie irgi sakė atėję tuo pačiu tikslu. Juozas nesistebėjo "žvejus" pamatęs be meškerių - manė, kad jas užmerkę ir palikę, o patys pasukę pasižvalgyti kitur.
- Staiga Gediminas Kaškauskas iš rankovės paleido tokį neploną metalinį strypą ir vožė man per sprandą, - pasakojo Juozas. - Nesitikėdamas nespėjau net atsitraukti. Tas strypas buvo dvigubai sulenktas, per lenkimą susidariusi savotiška rankena - kilpa. Vadinasi, įnagis buvo paruoštas iš anksto.
Anot Juozo, vis smūgiuojant (galėjo būti ne mažiau kaip 20 kartų) jis bandė klausti chuliganų, kuo prasikaltęs, tačiau tesulaukė keisto paaiškinimo, kad jiems tai yra "užsakymas, už kurį sumokėta". Kas pasiuntęs talžyti, žiaurūs ir nuo alkoholio kauštelėję užpuolikai nesakė, nes, suprantama, melavo. Juozą, pargriautą ant žemės, buvęs bendramokslis pradėjo rišti virve ir smaugti užmetęs kilpą. Bejėge auka tapęs vyras virvę sugavo dantimis ir neleido jos užveržti. Įsikarščiavę smurtautojai stebėjosi, kaip ilgai mušamasis nepraranda sąmonės, ir talžė jį toliau. Daugiausia - per galvą. Tada surišo Juozui rankas, užlaužtas už nugaros, ir kojas ir žiūrėjo į jį, gulintį pakrantėje. Gediminas pratarė, kad Juozą reiktų įvilkti į Šešupę, ir to ėmėsi nutraukęs batus, tačiau ūkininkas sugriebė už karklų ir atsilaikė. Jau benueinančių niekdarių Juozas, pasijutęs drybsąs dumble ir esąs kruvina galva, prašė nepalikti jo nukraujuoti ir sušalti. Nors jaunesnysis užpuolikas į tokį nelaimėlio prašymą atsakė keliais spyriais, vis dėlto nueidamas pakišo Juozui po padais jo batus, o po galva - jo striukės kampą. Kovingai nusiteikę "didvyriai" patraukė Juozo sodybos link.
"Krata" sodyboje
Nevilties apimtam Juozui į galvą lindo tik viena mintis: žiaurūs nusikaltėliai nužudysią jo motiną. Padėti senutei sūnus negalėjo, tad vis skaudžiau klausėsi aršiai skalijančių savo šunų, kurie tarsi patvirtino, jog užpuolikai artėja prie sodybos.
Tuo metu Ona Žilinskienė (83 m.) nekviestų svečių sulaukė antrą kartą po gero pusvalandžio. Prieš tai šie abu vyrai buvo užėję, kad išsiaiškintų, kur yra Juozas. Moteris, nieko blogo neįtardama, pasakė, kad sūnus žvejoja prie upės, ir svečiai išėjo. Antrą kartą sugrįžę nusikaltėliai aptiko senutę sėdinčią ant krosnies ir besimeldžiančią. Jie be jokių skrupulų pradėjo tąsyti garbaus amžiaus moterį, stumdyti į sieną, keikti ir reikalauti pinigų. Išsigandusi Ona tikino neturinti jokių santaupų, o pensiją jau išleidusi, todėl plėšikai parvertė ją ant slenksčio ir pradėjo smaugti. Laimei, senutė buvo apsimuturiavusi galvą ir kaklą itin storo audinio skara, tad pasmakrėje buvęs storas mazgas išgelbėjo moterį nuo žūties. Tada atsitraukę Gediminas ir Irmantas, kažkokie apduję, tiesiu taikymu pasuko į namo gale esantį kambarį ir jame darė savo tvarką. Vyrai iškuitė spintą, išmėtė baltus skalbinius, kuriuos išterliojo maknotais savo batais. Blogiečius sudomino aptikta senoviška Onos anytos rankinė, kurioje kaip suvenyrai buvo laikomi 400 smetoninių litų. Grobį plėšikai pasiėmė. Kartu išsinešė spintoje rastus 900 litų, senutės dokumentus, pagrobė staltiesių ir 7 metrų audinį, kurį senolė laikė savo šarvonei. Kaip vėliau kalbėjo kaimo žmonės, matę iš Žilinskų namų pėdinančius plėšikus, jiedu nešėsi du nemenkus krepšius daiktų. Išeidami sumuštą ir drebančią Oną įtempė į tą patį galinį kambarį ir užrakino dejuojančią.
- Aš - užrakinta, Juozas - vandenyje, galėjome galą gauti, - graudinosi prisimindama Ona. - Sibire tokių patyčių ir kankinimų nebuvau patyrusi, o šitie plėšikai subaigė mano sveikatą. Jie tikrai norėjo mus nužudyti ir apiplėšti, nes pažįstami, o darbavosi be kaukių. Arba apspangę nuo alkoholio - gal ir nuo kokių narkotikų. Prigrasino niekam nieko neišsitarti, nes, sakė, užmuš kada nors sugrįžę, jeigu pateks į policiją ir sės.
Kaip nuotykių filme...
Kol mama, kaip vėliau paaiškėjo, buvo stumdoma ir gąsdinama, Juozas visomis jėgomis bandė atsistoti surištas ir nutolti nuo upės. Vyrui labai rūpėjo gelbėti mamą, nes toliau aršiai skaliję šunys išdavė, kad namuose - kova. Juozas raičiojosi, ieškojo patogios padėties, kol jam pasisekė. Išgirdęs, kad šunys nustojo loti, Juozas suprato, jog nusikaltėliai jau išėjo. Vyras dalį kelio įveikė šliužinėdamas klūpomis, dalį - po centimetrą sukinėdamasis surištomis kojomis. Trumpą atstumą iki namų ėjo kone valandą. Visą tą laiką kankino vienintelė mintis: ar mama palikta gyva?
Patekęs į virtuvę Juozas atsisėdo ant stalo, ant kurio buvo peilis, ir prisitaikęs į jį brūžinosi virve, kuria buvo apsuktos rankos. Visai kaip nuotykių filmuose. Pavykus išlaisvinti rankas, vyras išsilaisvino ir kojas. Tuomet perėjo visas patalpas (namas yra senovinis, itin didelis, daug kambarių ir užkaborių, koridorių), kol galiniame užrakintame kambaryje išgirdo dejuojančią mamą. Laimei, senutė nebuvo sužalota - tik labai išsigandusi. Pamatęs kratos vaizdą kambaryje Juozas suprato, kad plėšikams pasisekė. Nelaimėliai iškart išsikvietė greitąją pagalbą ir policiją. Medikai senutę apramino medikamentais, o Juozą išsivežė į Vilkaviškį, kur vyrui buvo susiūta dviejose vietose prakirsta galva.
Niekšams dovanoti nežada
Savo kailiu patyrę smurtą Ona ir Juozas (našlės vienturtis) Žilinskai neslepia: kuo toliau, tuo nesaugiau gyventi atokiame kaime. Nepadeda nei turimas telefonas, nei kieme esantys pusės augaloto žmogaus dydžio šunys. Naktimis Juozas savo keturkojus paleidžia nuo virvių, tačiau niekada nebuvo pagalvojęs, kad nusikaltėliai gali rizikuoti ir dieną. Ona tikino, kad ji ir lemtingu momentu turėjo mintį patekti į kiemą ir atrišti šunis, todėl skundėsi plėšikams, kad jai neva trūksta oro, tačiau nusikaltėliai jai buvo abejingi.
- Dovanoti tiems išgamoms nežadu, nes tik atsitiktinumo dėka likome gyvi, - susijaudinęs kalbėjo Juozas. - Tokiems dovanoji - tai jie tik ragus toliau auginasi ir užpuldinėja žmones, nes žino, kad jų bijai.
Anot Onos, Juozas tikrai dovanotų tik pirmą kartą klystelėjusiam žmogui, nes niekam nelinki pikto, su niekuo nesipyksta, yra geros širdies. Esą kai jo ūkyje darbuojasi talkininkai, tai ne Juozas jiems nurodo, kiek duos už darbą, o pačių darbininkų klausia, kiek jie norėtų. Beje, per tuos talkininkus Žilinskai ir nukentėję - taip jie dabar mano. Antraip plėšikai nebūtų žinoję, kad pinigų reikia ieškoti būtent galinio kambario spintoje. Kadangi Gediminas ir Irmantas pas Žilinskus niekada nedirbę, Juozui atrodo, jog apie jo slaptavietę nusikaltėliams bus prasitaręs kuris nors iš buvusių talkininkų.
Juozas dabar taupys pinigus ginklui įsigyti, detaliau domėsis, kaip ir kur tai padaryti. Jis sakė net nesvarstysiąs, jeigu įtartini tipai pasirodysią jo kieme - geriau tegul be rimto reikalo niekas nevaikščioja! Esą tik taip reikia retinti nusikaltėlių gretas, jeigu jau nebeįmanoma apsaugoti nusenusios motinos, kad leistum jai pasilepinti ramybe nors senatvėje.
Spalvingos asmenybės
Juozo prašymą surasti ir nubausti įžūlius kankintojus pradėję tirti Vilkaviškio policijos pareigūnai iš pradžių manė, kad vyras fantazuoja - esą kartu gėrė, prarado pinigus ir skundžiasi. Juozas net įsižeidė - jis apskritai nelinkęs stiklelį kilnoti, o dar - su gyvenimo padugnėmis... Pareigūnai kol kas nelinkę manyti, kad pavyks įrodyti, jog nusikaltėliai kėsinosi Žilinskus nužudyti. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dėl plėšimo įsibrovus į patalpą. Kaip bus įvertintos Juozo kančios pašešupyje, kol kas nenuspręsta.
Įtariamieji buvo suimti praėjus keturioms paroms po įvykio - iki tol jie slapstėsi. Dabar jiems Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas suėmimas - abiem po tris mėnesius Lukiškėse. Gyvenimas už grotų abiem vyrams - jokia naujiena: abu jau teisti po šešis kartus - už vagystes, plėšimus, o Gediminas - ir už nepilnametės išžaginimą. Jis paskutinįkart grįžęs į laisvę vos prieš kelis mėnesius iki įvykių Jurkšuose. Suimtųjų gyvenamojoje vietovėje ir aplinkui kalbama, kad gyventojai gali lengviau atsikvėpti, kol šie "nepataisomi kaliniai už grotų".
Vlado GESAIČIO nuotr.:
- Kad būtų saugiau, Juozas ketina kuo dažniau paleisti nuo grandinės šunis
- Ona Žilinskienė sakė tokių patyčių net Sibire nepatyrusi: plėšikai pribaigė senutės sveikatą
