Aurelija ŽUTAUTIENĖ
Į laikinojoje sostinėje suorganizuotą Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-mečio paminėjimą per laimingą atsitiktinumą pateko ir "Kranklio" korespondentė. Garbingos sukaktuvės buvo švenčiamos ne bet kur, o baltąja gulbe vadinamoje Kauno rotušėje! Ilgiau nei pusę valandos klausiusis vieno profesoriaus ne itin įdomaus istorinio traktato apie 1922 metų sausio 31 dieną įvykusias tuometinių Lietuvos plunksnos brolių ir sesių jungtuves bei tolesnio tų sesių ir brolių, anot Juozo Tumo-Vaižganto, santykiavimo vaisius, "Kranklio" atstovė jau ruošėsi kelti sparnus... Tačiau rąžydamasi išrietusi kaklą ir išvydusi pirmoje eilėje kantriai sėdinčius garbingiausius Kauno piliečius arkivyskupą Sigitą Tamkevičių bei miesto merą Eriką Tamašauską, dėl nedorų minčių net nuraudo... Ir gerai padarė, kad per anksti "neišskrido"! Pasirodo, kuo toliau, tuo vakarėlis darėsi įdomesnis...
Sąjungų "galvas" apipylė dovanomis
Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis ir Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Petras Palilionis, "dėl akių" vienas kito adresu apsikeitę kandžiomis replikomis (pasiginčiję, kurios sąjungos nariai labiau nusipelnę darbo ar sekso srityje), galiausiai davė ženklą išsirikiuoti sveikintojams.
"Kauno dienos" leidinio direktorius, viešai paskelbęs susirinkusiesiems seniai žinomą tiesą - "Ne kiekvienas rašytojas gali būti geras žurnalistas", - Vidą Mačiulį ir Petrą Palilionį tepamalonino... firminiais redakcijos rašikliais, kokių, gal net ne po vieną, būtų galima rasti ant abiejų jubiliatų rašomųjų stalų... "Kranklio" korespondentei už nugaros kiūtojęs iš matymo pažįstamas ilgabarzdis ilgaplaukis kolega vienas sau sumurmėjo: "Padvelkė Suvalkija..."
"Ūkininko patarėjo" redaktorius prie mikrofono žengė su dviem nemenkais plastmasiniais maišeliais rankose. "Gal skilandžiais pavaišins?" - vėl neiškentė nereplikavęs užnugaryje įsitaisęs ilgaplaukis ilgabarzdis. Ne. Žurnalistų ir rašytojų idėjiniams vadams iš "ūkininko" rankų atiteko po firminius marškinaičius ir kalendorių. Irgi ne kaži kas.
Visiems sveikintojams nosis nušluostė Kauno radijo ir televizijos bosas Petras Garnys. V. Mačiuliui ir P. Palilioniui jis iškilmingai įteikė... knygą! Vieną, bet didelę! Ir, pasak ragavusiųjų, visai neblogo skonio. Kai baigiantis renginiui "Kranklio" korespondentė poną Garnį pasiteiravo, nuo kada sunkius laikus gyvenantys Kauno televizininkai ėmėsi konditerijos verslo, išgirdo... įtaigią reklamą apie "Kauno grūdų" produkciją. Taip sakant, kai sava kišenė nenukenčia - bepiga puikuotis...
O po "Akistatos" laikraščio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojos įteiktų suvenyrų - originalių redakcijos puodelių (su "Akistatos" šefo atvaizdu), tinkančių tiek kavai užsiplikyti, tiek "Stumbro" gaiviesiems gėrimams pilti, neliko nieko kita, kaip visiems persikraustyti į gretimą Rotušės menę, iš kurios jau bene pusantros valandos sklido viliojantys kvapai...
Šlavė stalus, tuštino butelius
Maždaug šimto praalkusių ir ištroškusių neeilinio renginio dalyvių minia, plūstelėjusi prie gausiai nukrautų stalų, darbavosi neraginama: sparčiai tirpo kalnai mišrainių, mėsyčių lėkščių turinys, o iš pusmetrio ilgio farširuotų karpių greitai teliko tik apčiulptos uodegos ir išrakinėtos galvos... Barmenės vos spėjo keisti "Auksinės" degtinės, "Slyvų", "Persikinės" trauktinių ar brendžio butelius, nešioti vyno taures...
Vienas žurnalistas-rašytojas Vladislavas "Kranklio" korespondentei vienu metu pasiguodė nesuprantąs, kodėl sulaukęs komplimentų net iš kelių renginio dalyvių... vyrų! "Ir ko tamstai stebėtis? - sukranksėjau. - Gi pasmakrėj - raudonas "šlipsas"! Dar jaunystėje teko girdėti, kad tokios spalvos kaklaraiščius pamėgę vyrai skleidžia apie save tam tikrą informaciją!" Kai pagaliau išsiaiškinome, kokia tai informacija, ponas Vladislavas panoro kuo skubiau "tarybiniu" reliktu atsikratyti - pasisiūlė juo uždengti vienos teisėsaugos temomis rašančios žurnalistės apnuogintus pečius... Ši nesileido į jokias kalbas - mat buvo atkreipusi dėmesį, jog į seksualiai atrodančias iškirptes vis dėbteli namo visiškai neskubantis miesto Temidės tarnų bosas Albertas Milinis!
- Ar nebus tamstai sunkoka rytoj nagrinėti bylas? - neišsilaikė "Kranklio" korespondentė.
- O aš rytoj, lyg tyčia, neturiu nė vienos bylos! - sriūbtelėjęs gurkšnelį raudonojo vyno, nusišypsojo teismo pirmininkas.
Poeto Gintaro Patacko "Kranklio" korespondentė pasiteiravo, ar daug posmų jis yra paskyręs "kitoms"? Užuot tiesiai atsakęs G. Patackas sutiko sueiliuoti ekspromtu: "Rašytojai ir žurnalistai vienijasi./ Tauta kaip žuvys miega po ledu./ Jei suradai sau prieglobstį meilužėje,/ Vadinasi, nesi tu kakadu!"
Po Rotušę oriai sukiojosi ir pirmasis Kauno asmuo Beje, renginio pradžioje Vidas Mačiulis minėjo, kad miesto "galva" skubąs į kitą renginį, o šis - vis dar čia!
- Jau tuoj važiuosiu, - pasiteiravus apie artimiausias keliones, maloniai nusišypsojo Erikas Tamašauskas. - Šįvakar dar į "Combo" klubą esu pakviestas...
Kam kam, bet merienei vyro gastrolės - tik į naudą: nei pietų ruošti, nei vakarienės...
Žiū, ir miesto savivaldybės sekretorius, rašytojas bei žurnalistas Gediminas Jankus su rausvos spalvos kostiumėlį vilkinčia žmona į lauko duris dar nesidairo... Kaip skubėsi? Kol nebuvo patekęs į miesto valdžią, Gediminas, ko gero, net nenujautė turįs tiek pažįstamų. Ir visi jie tokie meilūs, tokie malonūs, tik glaustosi iš visų pusių... "Kranklio" korespondentė gerbiamo sekretoriaus paprašė atsakyti bent į porą klausimėlių. Pavyzdžiui, kur ilgą laiką ponas Gediminas buvo prapuolęs, kodėl Kaune nesirodęs?!
- Atostogavau, - santūriai šyptelėjo sekretorius. - Buvau Druskininkuose. Sanatorijoje. Puikiai pailsėjau, atgavau jėgas.
- Vadinasi, į sanatoriją vykote vienas?
- Jokiu būdu! Visur keliauju tik su žmona!
Bet juk tai tas pat, kas važiuoti į mišką ir vežtis malkų! Matai, sako, ir su žmona, ir pasiilsėjo... O gal visai logiška - kaip tik dėl to ir pailsėjo!?
Na, o kokias gydomąsias procedūras, jei ne paslaptis, ponų Jankų porelė toje sanatorijoje priiminėjo?
- Jokių procedūrų! Jokių restoranų alkoholiu nukrautais barais! Tiesiog vaikštinėjome po mišką ir kvėpavome grynu oru, - oriai paaiškino ponas Gediminas.
- Net ir purvo vonių atsisakėt? - į rimtą mudviejų pokalbį įsiterpė tuosyk prošal šniokštęs apygirtis kolega. - Pats laikas pradėt prie žemės pratintis!
Tai nenaudėlis! Duok Dieve, kad visos savivaldybės turėtų tokius jaunatviškus ir energingus sekretorius!
Žodžiu, žurnalistai ir rašytojai santykiavo (pagal Juozą Tumą-Vaižgantą) "aukštame lygyje". Tiesa, du šaunaus vakarėlio dalyviai organizatoriams turėjo porą priekaištų: visą vakarą tik skystą produkciją vartojęs "kriminalistas" Petras Venclova pasigedo vaisių, o praeityje žymus plaukikas ir breiko šokėjas Jonas Miodušauskas - "danc muzik"... Prastai nusiteikęs iš šventinio renginio namo sugrįžo nebent tik Žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis - vakarėlio įkarštyje kažkas "privatizavo" jo rankinę. Su pinigais ir, svarbiausia, su dokumentais!
