Žilvinas VIZGIRDA
Spalio pabaigoje Seimo laikinoji komisija "Alitos" privatizavimo aplinkybėms tirti nustatė, kad privatizuojant šią įmonę valstybei padaryta 36 mln. litų žala. Nors Seimo socialdemokratai neslepia savo nepritarimo minėtoms išvadoms, tačiau Seimas nusprendė jas nagrinėti toliau. Už balsavo 60 parlamentarų, prieš 3, o 16, daugiausia socialdemokratai, susilaikė. Juos suprasti galima, nes komisijos išvadose tarp kaltininkų padariusių žalą valstybei minimas Socialdemokratų partijos pirmininkas, buvęs premjeras Algirdas Brazauskas. Jo įpėdinis Gediminas Kirkilas paragino nepolitizuoti "Alitos" privatizavimo tyrimo bylos.
Beje, kelios dienos prieš komisijos sprendimą Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Italijos verslininkas Luidžitercas Boska buvo neteisėtai pašalintas iš bendrovės privatizavimo. Jam Valstybės turto fondas privalo atlyginti nuostolius - 1,7 mln. litų. Faktiškai tuos visus milijonus turėtų sumokėti kaltieji, bet, ko gero, kaip visada mokėsime visi.
Kaip tai vyko
2003-iųjų pradžioje Valstybės turto fondas pateikė akcinės bendrovės "Alita" privatizavimo programą. Visiems aišku, kad alkoholį gaminanti įmonė verslininkams buvo skanus kąsnelis. Lietuviškų alkoholinių gėrimų įmonė, pradėjusi veikti 1963 metais, tapo putojančiojo vyno gamybos lydere, o jos gaminamas brendis "Alita" irgi yra pats žinomiausias Lietuvoje. Štai šią įmonę panoro pirkti 4 dalyviai. Iki nustatyto laiko paraiškas pateikė įmonės vadovų Vytauto Junevičiaus, Vilmanto Pečiūros, Arvydo Jono Stankevičiaus ir Dariaus Vėželio konsorciumas "Invinus", Italijos verslininkas Luidžitercas Boska, bendrovių "Eugesta" bei "Vinvesta" konsorciumas ir UAB "Mineraliniai vandenys". Paraiškose jie nurodė ir kainą, kurią siūlo už įmonę. Iki tol viskas vyko pagal įstatymus. Birželio 26-ąją atplėšiami vokai ir konkurso nugalėtoju pripažįstamas už įmonę pasiūlęs daugiausia - per 90 mln. litų - verslininkas iš Italijos.
Štai nuo šios minutės L. Boska tapo didžiausiu Lietuvos priešu ir Kauno nusikaltėlių draugu. Bent jau tokį jį vaizdavo TV3 televizija. Beveik kiekvienose žiniose buvo rodoma, koks blogas tas Italijos verslininkas. Remdamasi Policijos departamento ir kitų institucijų išduotomis pažymomis, dažniausiai tai darė žurnalistė I. Frolova. Ir pažymas išduodavęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, ir "Alitos" direktorius Vytautas Junevičius, ir žurnalistė I. Frolova buvo kraštiečiai. Gal juos siejo tik tai, tačiau kas gali paneigti, kad ir kai kas daugiau, nes "Alitos" privatizavime sukosi milijonai.
Matyt, tie milijonai ir suveikė, kad L. Boska buvo pašalintas iš privatizavimo. Tuo metu oficiali priežastis buvo labai paprasta - L. Boska neatvyko laiku parafuoti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekto. Jau tada verslininkas nurodė neatvykimo priežastis: nesutarta dėl esminių sutarties nuostatų. Tačiau visa valstybės mašina dirbo viena kryptimi - bet kokiomis priemonėmis pašalinti L. Boską ir įmonę parduoti saviems.
Spalio 14-ąją Valstybės turto fondas panaikino privatizavimo konkurso rezultatus ir pavedė dėl įmonės akcijų pardavimo derėtis su antrąją vietą užėmuse bendrove "Mineraliniai vandenys". Tačiau ir "Mineraliniai vandenys", ir "Eugesta" su "Vinvesta" atsisakė dalyvauti konkurse, tad nugalėtojais buvo pripažinti įmonės direktoriai, už įmonę pasiūlę mažiausiai - tik 58 mln. litų. Tuo tarpu tikroji įmonės vertė beveik 3 kartus didesnė. Tai patvirtino vėliau įmonę vertinę nepriklausomi vertintojai. Atsisakiusi parduoti akcijas L. Boskai, valstybė neteko 36 mln. litų. Kuo čia dėtas A. Brazauskas, jei tuo metu Turto fondo direktoriumi dirbo Povilas Milašauskas? Ogi tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ir ūkio ministras Petras Čėsna pasirašė Vyriausybės nutarimą "Dėl pritarimo akcinės bendrovės "Alita" valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekto". Ministrai pasirašė nutarimo projektą ir užbaigė privatizavimą, nors ir Generalinė prokuratūra, ir Seimo Antikorupcijos komisija įspėjo Vyriausybę, kad paskelbus konsorciumą "Invinus" nugalėtoju, bus pažeisti keli teisės aktai, o valstybei padaryta žala. Bet kam rūpi valstybė - svarbu tik savo kišenė.
Kaltų nebeliko
Kaip ir prognozavo Generalinė prokuratūra, verslininkas iš Italijos parašė ieškinį Valstybės turto fondui ir kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad L. Boska nepagrįstai pašalintas iš konkurso ir iš Turto fondo priteisė iš viso 1,7 mln. litų. Šis teismo nuosprendis buvo apskųstas, bet šiuo metu jau praėjęs visas teisines institucijas ir Aukščiausiajame Teisme priimta galutinė ir neskundžiama nutartis - L. Boska teisus.
Seimo laikinoji komisija "Alitos" privatizavimo aplinkybėms tirti nustatė, kad pašalinus L. Boską, ir toliau buvo nesilaikoma įstatymų. Reikėjo ne derėtis su kitais konkurso dalyviais, o skelbti viešąjį konkursą neįvykusiu. Komisijos nuomone, tai būtų buvęs vienintelis nepriekaištingas Turto fondo sprendimas. Apie tai buvo perspėjusi ir Generalinė prokuratūra, ministrui pirmininkui A. Brazauskui raštą nusiuntė Seimo Antikorupcijos komisija. Bet, matyt, esantiems valdžioje naudingiausia buvo, kad konkursą laimėtų savi. Dabar belieka tik konstatuoti faktus, ir tiek. "Alitos" privatizavimą tyrusi komisija siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis ištirtų, ar Vyriausybės nutarimas dėl "Alitos" privatizavimo neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau kad ir ką nustatytų teismas, jo sprendimai atgaline tvarka negalioja. Tad direktoriai įmonę kaip valdė, taip ir valdys. Ankščiau valdė valstybinę, o dabar - nuosavą įmonę. Povilas Milašauskas jau nebe Turto fondo vadovas, ir Algirdas Brazauskas jau pensininkas. Tad po šiokio tokio triukšmo viskas bus kaip buvę.
Žmogžudystės užsakovai - direktoriai?
Dar vienas puslapis - irgi manoma, kad gali būti susijęs su "Alitos" privatizavimu - yra aplaistytas krauju. 2004 metais balandžio pabaigoje Kaune samdomi žudikai nušovė prieštaringos reputacijos verslininką Valdą Jakutį, o jo brolį Gediminą sužeidė. Alkoholinių gėrimų gamybos įmonės "Italiana International" valdybos pirmininkas ir kontrolinio akcijų paketo savininkas buvo nušautas penktadienio popietę, prie pat savo namų vartų. Apie 180 cm ūgio vyriškis, vilkintis ilgu lietpalčiu, sušaudė verslininką ir per kiemus dingo gretimoje gatvėje. Dingo ir dingo. Iki šiol šią bylą tiria Kauno apygardos prokurorai. Buvo sulaikyta įtariamųjų, tačiau po kiek laiko visi buvo išleisti.
Tarp įvairių nužudymo versijų iš pat pirmos dienos buvo tiriama versija, ar V. Jakučio nužudymas negali būti susijęs su "Alitos" privatizavimu. Kalbama iki šiol, o tuo metu "Lietuvos rytas", "Vakaro žinios", "Laisvas laikraštis" rašė, jog nuo pat "Alitos" privatizavimo pradžios V. Jakutis itin stengėsi, kad šį konkursą laimėtų gamyklos direktoriai. Jis dėjo daug pastangų ir pasiekė, kad italas būtų pašalintas iš žaidimo. Manoma, kad V. Jakutis per tarpininkus sumokėjo kelis milijonus aukštiems pareigūnams už palankų sprendimą. "Bet netrukus po tokio sprendimo V. Jakučio ir "Alitos" direktorių santykiai tapo įtemti, - rašė "Lietuvos rytas". - Savo bičiuliams V. Jakutis prasitardavo, jog alytiškiai netikėtai pareiškė, kad jie nugalėtojais tapo teisėtai ir nežada nieko niekam mokėti".
Nusikaltimą tiriantys policijos pareigūnai iš karto teigė, kad nėra duomenų, jog "Alitos" vadovai, siekdami sutaupyti pinigus ir išvengti V. Jakučio spaudimo, galėjo užsakyti žmogžudystę. Tačiau prokurorai tokią versiją tiria - tai, anot Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio, yra "viena iš aktyvių versijų".
Bėda tik tai, kad versijų daug, o rezultato kol kas jokio. Putojančio vyno purslai yra aptaškę daugelį, bet dėmių nepalikę. O jei ant kurio ir liko, tai, ko gero, išsivalys.
