Sėdi N mokyklos direktorius ir suka galvą. Tačiau galva nelabai sukasi, nes uždavinys, kurį pakišo taupymo vajus, subtilus ir sudėtingas.
- Jūs, gerbiamas direktoriau, - pasakė Švietimo ministerija, - privalote šiais metais sutaupyti 58 000 litų. Atlyginimų sąskaita. Sutaupytus litus skirsime spartesnei kapitalizmo statybai.
Taigi sėdi dabar direktorius ir suka galvą. Kai atsibodo sėdėti vienam, nusprendė tą uždavinį pagvildenti kolegialiai ir per didžiąją pertrauką visus mokytojus sukvietė į konsiliumą.
- Uždavinys subtiliai sudėtingas, - pasakė direktorius, išaiškinęs jo esmę. - Galvokite!
Tyla, kurios metu pedagogai galvojo, truko neilgai.
- Aš, - pašoko pradinukų mokytoja, - sugalvojau. Siūlau 5-12 klasėse nurėžti pusę matematikos pamokų. Senas matematikas suraukė žilus antakius ir vos nesuurzgė.
- Aš, - tęsė pradinių klasių mokytoja, - puikiausiai išmokinu skaičiuoti 100 ribose. Daugiau ir nereikia. Kas iš to, kad vaikai mokosi tūkstančio, milijono! Tik nesantarvę kelia, kai paskui pradeda skaičiuoti ministrų, teisėjų, seimūnų algas. Kai nemokės - neskaičiuos.
Matematikos mokytojas mato, kad jo pamokoms jau visai riesta. Pasikrapštęs žilą pakaušį jis nusprendė pasižvalgyti po kolegų daržus. Žvilgsnis stabtelėjo prie apkūnios lituanistės figūros.
- Lietuviais esame mes gimę, - pradėjo matematikas, - todėl lietuviškai mokame iš prigimties. Dėl to, gerbiami kolegos, penkių lietuvių kalbos pamokų per savaitę per daug.
Lituanistė stryktelėjo lyg vapsvos įgelta:
- Gėda! Gėda! Gėda! Kalba - tai žmogaus ryšys su žmogumi, tai...
- Ryšį galima palaikyti internetu, - nutraukė matematikas. - Jei tamsta galite pasiūlyti ką nors išmintingesnio - siūlykite.
Lituanistė sutvardė nervus ir pasakė štai tokią trumpą kalbą:
- Pasaulis susideda iš dviejų dalių - rytų ir vakarų. Rytai mums nebeegzistuoja ir jų geografija nereikalinga. Pakanka vaikus supažindinti su vakarų geografija. Ir tai ne su visa. Pavyzdžiui, reikėtų mokiniams parodyti Vokietijos koordinates, kad žinotų, kur padėvėtų automobilių važiuoti. Na, dar JAV, nes ji - dolerio tėvynė. O Afrika - kam ji?
- Afriką, - svajingai atsiliepė jaunutė geografė, - reikia pažinti. Ten bananai auga.
Diskusijos vyko dar penkias minutes, nebūtų ir išsekusios, tačiau greitai turėjo pasigirsti skambutis į pamoką, ir direktorius pasistengė sudėlioti visus taškus.
- Debatai, - pasakė direktorius, - buvo vaisingi. Matematikos pamokų iš tiesų per daug. Vaikų galvos - ne formulių dėžutės. Lietuvių kalbos pamokų skaičių taip pat galima sumažinti. Epistoliarinį žanrą jau seniai išstūmė telefonas ir internetas. Na, o štai geografijos pamokų siūlau neliesti. Afriką studijuoti būtina.
- Kodėl? - nusiminę paklausė matematikas ir lituanistė.
- Vardan ateities, - pasakė direktorius, pakėlęs pirštą. - Afrikoje, kaip teisingai pasakė gerbiama geografė, bananai auga. O Lietuva, jūs tai irgi žinote, rengiasi tapti bananų respublika. Afrikos patyrimas mums bus labai reikalingas.
Pasitarimas baigėsi, mokytojai išskubėjo į pamokas.
Stasys Varneckas, Rokiškis
