Sigitas STASAITIS
Draudelių kaimo (Pakruojo raj., Pašvitinio sen.) gyventojai Eugenijai Geriksonienei šiemet buvo išmokėta 17 000 litų pensija! Nudžiugusi lyg iš dangaus nukritusiais pinigais moteris kaime surengė gėrynes, apie kurias sklinda legendos. Prieš porą dienų Eugenija turto naštos nebeatlaikė - mirė nuo persigėrimo. Komiškiausia, jog moters nebuvo už ką palaidoti - viskas pragerta iki paskutinio cento!
Sutapo porelės pomėgis
Romas Jatulis (59 m.) su Eugenija (62 m.) susipažino labai romantiškai. Prieš aštuonerius metus E. Geriksonienė Šiauliuose priėjo prie Romo, tuomet dirbusio suvirintoju, ir paprašė... pinigų bilietui. R. Jatulis, išgirdęs, kad nepažįstamajai reikia nukakti į Radviliškio rajoną, į delną įbruko visą saują litų bei centų ir... įsimylėjo. Nupirkęs butelį vyriškis nepažįstamąją parsivedė namo. Išgėrė, susipažino. Apsidžiaugė, kad vienas kitam labai tinka: abu išsiskyrę, o ir pomėgis toks pat - išgerti. Nuo tos dienos Romas, Eugenija ir alkoholis tapo neperskiriamais draugais.
Po kelių pažinties mėnesių R. Jatulis su Eugenija išsikėlė gyventi į Draudelius, į Romo tėvų, kurie tais metais vienas po kito mirė, namą. Romas savo sugyventinę meiliai vadino Augute, tačiau kaime dėl keistos aprangos jai prilipo Barbutės pravardė. E. Geriksonienė draudeliškių atmintyje išliko susijuosusi virve, basnirčia įsispyrusi į šlepetę ir kaliošą, drožianti parsinešti alaus. Eugenija į pašaipas nekreipdavo dėmesio, kai R. Jatulis pakliuvo į koloniją, sugyventinio ištikimai laukė.
- Et, lėkiau tėvo "frontavyko" "invalidke-rupužiečiu" ir susidūriau su pienovežiu, - R. Jatulis korespondentui mielai papasakojo, kaip sudaužė karo invalido tėvo zaporožietį. - Už tai, kad vairavau neblaivus, mane nuteisė lygtinai. Netrukus draugelis pas mane pasidėjo iš bendrovės pavogtus grūdus. Rado kieme pribarstytų - vėl teismas. Už bendrininkavimą metus įsūdė, tai pusę teko atsėdėti.
Susitaupė milžiniška suma
Atkalėjęs Romas su Eugenija būtų seniai susituokęs, bet moteris buvo pametusi pasą. Ji niekada Draudeliuose nedirbo, nebuvo prisiregistravusi, todėl asmens dokumento nė karto ir neprireikė. Prieš penkmetį E. Geriksonienė sulaukė pensinio amžiaus, tačiau dėl nesutvarkytų dokumentų pensijos negaudavo.
Prieš Naujuosius metus Eugenijos pažįstama iš to paties kaimo pasisiūlė nuvežti į Radviliškio socialinės rūpybos skyrių. Ten E. Geriksonienei buvo išduotas naujas pasas ir pagaliau pripažinta pensija. Labiausiai nudžiugino "Sodros" darbuotojos, kai pranešė, jog keletą metų nemokėti pinigai nepražuvo - bus suskaičiuoti ir atiduoti iki paskutinio cento. Be kelių litų - 17 000!
Pirmosiomis šių metų dienomis Augutė su savo Romuku nuklišeno į paštą, kur atsiėmė pirmąją sumos dalį - lygiai 10 000 litų. Sugyventiniai nebuvo laikę ir šimto litų banknoto, o čia tokių jiems atskaičiavo visą pundą! Negana to, kasininkė abejingai pridūrė ateiti už mėnesio - tada duosianti dar beveik tiek. Romas su Augute įtikėjo nuo šiol būsią milijonieriai. Susmegusioje jų bakūžėje prasidėjo didžiulė puota.
Praturtėjęs neišpuiko
- Tas savaites buvo ramu, - korespondentui pasakojo draudeliečiai, negalėdami paslėpti šypsenų. - Kaimo girtuokliai pas praturtėjusią porelę traukė tuntais.
Draudeliškiai stebėjosi, kad pas Romą su Augute būdavo net po 15 girtuoklių iš karto. Sugyventiniai nė vieno neišvarė, nė vienam neatsisakė įpilti. Čia pat, kas norėjo, kaitinosi pirtyje. Kai kurie draudeliškiai šaiposi, jog kol girta Eugenija miegodavo, Romui pirtyje kai kas ir intymų masažą atlikdavo. Ne už ačiū, suprantama.
Užvaldęs sugyventinės pinigus R. Jatulis neišpuiko, netapo šykštuoliu. Atvirkščiai - apie jo bajoriškus užmojus dabar sklinda legendos. Kažkas prie parduotuvės Romą pasveikino praturtėjus ir pabučiavo - tuoj dovanų gavo šimtinę. Kitam nė bučiuoti nereikėjo - geraširdis R. Jatulis sunkiai galus besuduriančiajam kaimynui irgi šimtą litų numetė. Kalbama, jog draugų vežamas į Kelmę Romas paliepęs sustoti "mažo reikalo". Nusišlapinęs vyras šimtine nubraukęs paskutinius lašus ir šlapią banknotą priklijavęs prie stulpo.
R. Jatulis užsigeidė geros mašinos ir gretimame kaime nusipirko "Volvo 340". Turčius nesižemino, nesiderėjo - už 15 metų automobilį paklojo apvalius 4 000 litų. Gaila, pasidžiaugti pirkiniu nespėjo. Po trijų dienų sugėrovai Kaukoliukas su Linkiuku nuo stalo pasiėmė raktelius ir, kol nuo alaus apdujęs R. Jatulis knarkė, jo mašina Pašvitinio apylinkėse surengė tokį ralį, kad net ir šiandien ant asfalto padangų žymės matyti. Pasivažinėjimas baigėsi ten, kur ir turėjo baigtis - griovyje. Parvairavę sudaužytą volvo "lenktynininkai" neužmiršo išsilupti magnetolą ir akumuliatorių.
"Koks alaus norėjimas!"
Pirmajai 10 000 litų sumai ištirpus, dvi savaites bakūžėje buvo tylu. Vasario pabaigoje E. Geriksonienė vėl gavo žadėtuosius 7 000 litų. Alus gėrimo maratonas namelyje suūžė nauja jėga.
- Žiūriu, pas Jatulį penkias paras pratūnojusi išlenda mūsų Valė Bajalienė, - Draudelių parduotuvėje žvengdamas korespondentui pasakojo vienas žmogus. - Ji manęs paklausė, kiek valandų, o kai atsakiau, pasisakė nebežinanti, kokia diena. Aš moterytei paaiškinau, kad pagal kalendorių - vasario 23-ioji, o pagal savaitę - šeštadienis.
Kur kas liūdnesnė vasario 23-ioji išaušo E. Geriksonienei. Tądien ji mirė.
- Rytą prabudęs žiūriu - ogi mano "moterėla" susirietus ant grindų. Aš jai užrikau nekirmyti ant grindų, liepiau rangytis į lovą. Dar į subinę įspyriau. Nestipriai. O mano Augutė, pasirodo, jau mirusi, - R. Jatulis pasakodamas susigraudino. - Pastarąsias dienas ji lovoje su paltu ir batais gulėjo ir vis alų plempė. Oi, koks buvo jos alaus norėjimas! Tik pamatys ir tiesia ranką - kol yra bent lašas. Kiek kartų jai sakiau - suvalgyk, Augute, ką nors. O ji ne, tik stiklinę po stiklinės. Morge nustatė, kad mirė padauginusi alkoholio.
Eugenijai mirus išaiškėjo, kad visi tūkstančiai pragerti ir pavogti. Nerastas net naujasis velionės pasas. Susinervinusi Draudelių kaimo taryba laidotuvėms pinigų paėmė iš fondo, kurį kaimiečiai buvo sumetę parapijos bažnyčios remontui. Vienas vyras savo senučiu automobiliu "Volkswagen Passat", ne veltui liaudies dar vadinamu grabovežiu, iš Šiaulių morgo parvežė karstą su E. Geriksonienės palaikais. Šarvoti nebuvo kur, tad pakvietę kunigą karstą iškart užkasė Pašvitinio kapinaitėse, R. Jatulio šeimos kape. Sugėrovų laidotuvėse kažkodėl nebuvo. Ant kapo liko 4 žvakutės ir 5 gėlytės. Dirbtinės.
Dairosi naujos moters
Pavaišintas alumi R. Jatulis "Akistatos" korespondentą noriai įsileido į savo namelį. Viduje vaizdelis buvo slogus: apšnerkštas stalas, keli suolai ir juodų skarmalų migis. Antrojoje lovoje nebėra net skarmalų - juos sudraskė keturi šunys ir katinas. Ant purvinos aslos - nors bulves sodink: šunų išmatos ir skudurai. Sienos juodos, langų stiklai ne ką šviesesni. Trumpai tariant, smarvė, skurdas ir nevalyvumas. R. Jatulis pasipiktinęs daržinėje rodė sudaužytą ir apvogtą mašiną, išplėštą kamaraitės langą - paskutinius lašinius, ir tuos kažkas išnešė. Po laidotuvių grįžęs Romas vietinėje parduotuvėje skolon gavo tik duonos, kurios pusę atlaužęs numetė šunims. Tada išpėdino pas buvusius draugelius - gal įpils alaus.
Žurnalistas pamatė, ką už iš dangaus nukritusius 17 000 litų įsigijo iki tol skurdusi pora: jau sudaužytą automobilį, tris statinaites jau išgerto stipriausio naminio alaus. Dar užsisakė vieną respublikinį laikraštį.
- Nežinau, gal teks eiti vogti, o gal vėl darbo prašysiuosi pas ūkininkus, - mąsto Romas, kuriam iki pensijos dar toloka. - Aš gi ne koks šūdas, o aukščiausios kategorijos suvirintojas! Šiauliuose tūkstančius uždirbčiau, bet nevažiuosiu. Pirma turiu pagauti ir pasmaugti tuos, kurie mano šimtines pavogė ir mašiną "suvarė". Nebijau vėl sėsti.
Glostydamas šunis vyras suminkštėja ir užsisvajoja:
- Gal prisiminę mane sūnūs aplankys. Gerai būtų vėl kokią neblogą moterytę susiradus. Nors ir be santaupų, kad tik tvarkinga būtų...
S. Stasaičio nuotr.
17000-1.jpg - Kelias savaites su pinigais nesiskaitęs Romas šiandien neturi net maisto, o šunis šeria sausa duona.
17000-2.jpg - Dėl sugėrovų sudaužyto automobilio R. Jatulis sako rašęs pareiškimą policijai, tačiau atsako nesulaukęs.
17000-3.jpg - Ant buvusios turtuolės kapo nebuvo nė vieno vainiko.
