A. Ž. iš Alytaus rašo, jog jai nuosavybės teise priklauso butas, kurį padovanojo sutuoktinis, tame bute jis gyvena iki šiol. Minėto buto dovanojimo sutartyje yra nurodyta, kad "dovanos gavėja leidžia jam neterminuotam laikotarpiui gyventi šiame bute nemokant nuomos mokesčių". Laiško autorė taip pat nurodo, jog jos sutuoktinis nesutinka išsikelti iš minėto buto, nors ji norinti jam nupirkti kitą gyvenamąjį būstą. Vyras sako, kad jam taip gyventi yra labai gerai - jis nemoka jokių mokesčių už buto gyventojams teikiamas komunalines paslaugas (už jas sumoka sutuoktinė). Ši moteris, beje, antrosios grupės invalidė, pažymi, kad jos vyras yra alkoholikas, praeityje už tai atleistas iš darbo ir šiuo metu niekur nedirba. Taigi, laiško autorė prašo atsakyti į šiuos klausimus: 1. Ar ji turi teisę parduoti arba mainyti butą, kurį jai padovanojo sutuoktinis, į kitą turtą? 2. Ar to buto pirkėjas neturės problemų, jeigu jos sutuoktinis nesutiks iš to buto išsikelti ir panaikinti deklaravimo duomenis apie savo gyvenamąją vietą tame bute? 3. Ar nebūtų lengviau nutraukti su vyru santuoką ir tą butą parduoti arba išmainyti? 4. Kam atitektų nuosavybės teisė į nurodytąjį butą, jei atsitiktų nelaimė, ir ji numirtų?
Advokatas D. Svirinavičius pateikė tokius atsakymus. Jo teigimu, nuo 2001 metų liepos 1 dienos įsigaliojusiame naujajame Civiliniame kodekse nustatyta, jog neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė (gyvenamoji patalpa) iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiems sutuoktiniams, ji yra pripažįstama šeimos turtu, kuris turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Įstatyme taip pat teigiama, jog nekilnojamojo turto savininkas gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tiktai gavęs kito sutuoktinio sutikimą. O jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, tokiems sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Iš laiško aišku, kad minėtam butui gali būti taikomi įstatymai, reglamentuojantys šio buto, kaip šeimos turto, teisinį režimą (laiško autorės ir jos vyro santuoka nenutraukta, jie abu gyvena viename bute). Todėl, nors butas registruotas laiško autorės vardu, minėtos aplinkybės gali sudaryti rimtų problemų naujiesiems buto savininkams, jei būtų sudarytas koks nors buto perleidimo sandoris ir jam prieštarautų sutuoktinis. Beje, tenka pripažinti, jog santuokos nutraukimo atveju šeimos turto teisinis režimas pasibaigia. Todėl, jeigu laiško autorės ir jos vyro santuoka būtų nutraukta, ji turėtų mažiau problemų parduodant minėtą butą. Pagal įstatymus iš gyvenamojo būsto iškeldinti jame gyvenantį asmenį galima tiktai teisminiu keliu ir esant atitinkamiems pagrindams. Be to, teisminis procesas dažnai trunka gana ilgai ir iš ieškovo pareikalauja nemažai išlaidų bei pastangų. Todėl butų pirkėjai vengia įsigyti tokias patalpas, kuriose gyvena jiems svetimi asmenys. Taigi, jei laiško autorei net ir pavyktų parduoti šį butą, pirkėjo lauktų anksčiau paminėtos problemos. Jeigu buvęs buto dovanotojas elgiasi taip, kaip nurodoma laiške, jis piktnaudžiauja savo civilinėmis teisėmis. Tai yra, šis vyras neprisideda prie mokesčių už komunalines paslaugas sumokėjimo, atsisako persikelti į kitą, žmonos siūlomą butą, kurį ji nupirktų, ir nenori ieškoti kompromiso. Iš laiško taip pat aišku, jog sutuoktinis gyvena žmonos bute panaudos sutarties pagrindu. Civiliniame kodekse nustatyta, jog kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties (panaudos) šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi tai kitą šalį prieš 3 mėnesius, jei sutartis nenustato kitokio termino. Konkrečiu atveju klausimo išsprendimas tampa sudėtingesnis dėl dviejų dalykų. Pirma, kad sutuoktinis gali pasinaudoti Civilinio kodekso norma, kad jis, kaip nuomininkas, turėtų būti įspėtas prieš 6 mėnesius. Antras dalykas būtų tas, jog galbūt vyro galimi argumentai dėl dovanojimo sutarties sąlygos, pagal kurią dovanotojui palikta teisė neterminuotai gyventi tame bute nemokant nuomos mokesčių. Be to, CK nurodyta, kad jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad ta sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas. Vis dėlto galima manyti, jog konkrečiu atveju laiško autorės sutuoktinis minėtame bute liko gyventi panaudos sutarties pagrindu, o ne kaip nuomininkas. Tiksliai atsakyti į šiuos klausimus būtų galiam tiktai susipažinus su dovanojimo sutarties turiniu. Tačiau vis dėlto galima patarti tik tiek - jeigu laiško autorė nutrauktų santuoką, o įrodžiusi buvusio sutuoktinio veiksmus (kad jis nemoka mokesčių už komunalines paslaugas ir pan.) teismo keliu galėtų buvusį sutuoktinį iškeldinti iš buto - t. y. tam jau netrukdytų to buto dovanojimo aplinkybės.
