Žodį "atsirūgsta" galima suprasti abiem prasmėmis: tiesiogine ir perkeltine. Kai pagalvojame apie praėjusias šventes ir vaišėmis nuklotą stalą, nejučiomis save sugauname beviltiškai besičiupinėjantį apie šlaunis ir pilvuką. Po švenčių linksmybių žmonės, kuriems sutrikęs virškinimas, užplūsta gydytojų kabinetus. Jie skundžiasi pilvo skausmais, sunkumu, vidurių pūtimu, kasos priepuoliais, tulžies pūsle ar kepenimis. Visas šias ligas sukelia perdozuotas maistas ir gėrimas.
Organizmas išskiria fermentus, kurie chemiškai suskaldo maistą iki paprastesnių junginių. Maistas gali užsibūti skrandyje nuo kelių minučių iki kelių valandų. Visa tai priklauso nuo maisto sunkumo. Suvalgius daug riebaus ir sunkiai virškinamo maisto ir turint polinkį sirgti virškinimo trakto ligomis, virškinimas gali labai pablogėti. O kaipgi kitaip? Skrandis persipildo, jo sienelės išsitempia, atsiranda pilnumo jausmas, pykinimas, blogumas. Tada mes dejuojame, kad "sustojo skrandis". Ir tikrai, jis "streikuoja" ir prašo pagalbos.
Saikas - geriausias būdas išvengti minėtų negalavimų. Reikėtų valgyti dažnai, bet po nedaug, ir gerai sukramtyti. Be to, nesėdėti kaip prikaltam prie vaišėmis apkrauto stalo, o pavaikštinėti, pajudėti, jeigu yra galimybė - pašokti. Deja, kas jau padaryta - padaryta! Belieka ieškoti konkrečių būdų, kaip "atsiprašyti" savo skrandžio dėl besaikio valgymo (o kartais ir gėrimo) ir jam pagelbėti.
Pastaruoju metu žmonės po gausių vaišių vis dažniau praktikuoja iškrovos dienas. Daugelis jų mano, kad tomis dienomis nereikia nieko valgyti. Tai klaidinga nuomonė, nes iškrovos dienos nėra badavimas. Tai laikotarpis, kai valgome mažiau kaloringo maisto. Šios dienos pagreitina medžiagų apykaitos procesus organizme, padeda jam apsivalyti ir numesti svorio. Būtina žinoti, kad tam galima pasirinkti ne daugiau kaip 2 dienas iš eilės per savaitę. Teigiama, kad jei organizmui trūksta maisto daugiau negu 48 valandas iš eilės, jis pradeda taupyti ir savyje kaupti riebalus.
Šiuo metu populiarėja 2 dienų iškrovos: pirmąją dieną be jokių apribojimų geriamos šviežios sultys arba žalioji arbata, o antrąją suvalgoma maisto produktų, turinčių tik 800 kalorijų. Ši dieta pagrįsta moksliškai, tačiau jos laikytis ne taip jau lengva.
Būtina priminti, kad nėščios ir žindančios moterys, taip pat žmonės, kuriems paūmėjusios skrandžio bei žarnyno ligos, iškrovos dienų negali laikytis. Menstruacijų metu iškrovos dienų taip pat rekomenduojama atsisakyti. Suprantama, jų neturi laikytis vaikai.
Iškrovos dienomis per vieną dieną organizmas turi gauti ne daugiau kaip 700 - 800 kalorijų. Štai keletas iškrovos dietų.
Kefyro dieta. Per dieną išgerti pusantro litro mažo riebumo kefyro arba pasukų per 5 kartus.
Agurkų dieta. Per dieną suvalgyti pusantro kilogramo šviežių agurkų su tokiu pat kiekiu skysčių ir vieną virtą kiaušinį be druskos.
Varškės dieta. Per dieną suvalgyti 400 g liesos varškės, išgerti 2 - 3 stiklines baltos nesaldintos kavos ir stiklinę erškėtuogių nuoviro.
Obuolių dieta. Per dieną suvalgyti iki 1,8 kilogramo žalių arba keptų nesaldžių obuolių. Išgerti 2 stiklines nesaldintos arbatos arba kavos.
Žuvies dieta. Per dieną suvalgyti 300 - 350 g virtos nesūdytos žuvies: ešerio, menkės ar lydekos. Išgerti tokį pat kiekį skysčio.
Mėsos dieta. Per dieną suvalgyti 300 g nesūdytos mėsos su daržovių garnyru. Išgerti 2 stiklines nesaldintos arbatos ir stiklinę erškėtuogių nuoviro.
Arbūzų diena. Šešis kartus per dieną suvalgyti po 300 g prinokusio arbūzo minkštimo.
Parai skirtą davinį reikia suvalgyti per 4 - 5 kartus. Visų kitų patiekalų atsisakyti.
Dažniausiai pradedama mažiau valgyti po kelių persivalgymo dienų. Tai netinkama, nes riebalai pradeda kauptis tiktai trečiąją parą po persivalgymo. Taigi ir iškrovos dieną reikia pradėti trečiąją parą.
Tomis dienomis nebūtina valgyti vienarūšį maistą. Galima valgyti ir kelių rūšių maisto produktus, tačiau svarbu, kad dienos davinys nesudarytų daugiau kaip 800 kalorijų. Yra apskaičiuota, kad riebalai turi sudaryti 20 proc. visų kalorijų, angliavandeniai 50 - 60 proc., baltymai - apie 25 proc.
