Giedrė POTELIŪNAITĖ
Neseniai praūžusi Joninių šventė, kai aplink šlaistėsi apgirtę paaugliai su buteliais rankose, privertė dar kartą pamąstyti, kodėl jauni žmonės linksmintis moka tik gerokai išgėrę ir nebesugeba atsipalaiduoti nesisvaigindami. Daugeliui jų ne tik švenčių metu reikia prisigerti tam, jog jaustųsi smagūs ir linksmi. Paauglių laisvalaikyje vis daugiau vietos užima alkoholis, narkotikai, o visa tai sukelia smurto ir agresijos antplūdį. Vis jaunesnio amžiaus žmonės atsiduria ligoninėse apsinuodiję alkoholiu. Imdami pavyzdį iš girtaujančių tėvų, kuriems labiau negu vaikai rūpi stiklelis, nepilnamečiai laiką leidžia svaigindamiesi ir ieškodami nuotykių.
"Mūsų kaime turbūt nei viena šventė neapseina be girtų siautėjančių paauglių sukeltų muštynių ar išdaužytų langų", - pasakojo Ukmergės rajono Žemaitkiemio kaimo gyventojas Stasys J. "Kai tik rengiami šokiai, kaimo gyventojai su nerimu laukia vakaro, nes žino, kad ramybės tikrai nebus, o išeiti kur nors sutemus išvis nesaugu. Aplink šlitinėja gaujos apgirtusio jaunimėlio - tik ir taikosi įsivelti į konfliktą ir sukelti muštynes. Nesuprantu, negi jie kitaip pasilinksminti nebemoka?"
Etatinis "siautėtojas" šešiolikmetis Mindaugas P. iš Pasvalio alkoholiu piktnaudžiauja ne tik švenčių metu. Vaikinas mėgsta išgerti ir šiokiadienių vakarais: "Jūs patys pagalvokit, ką tokiame kaime veikti? Vasarą vakarai ilgi, susitinkame su draugais, nuvažiuojame prie ežero, o ten visada nusivežame alaus ar ko stipresnio. Taip daug smagiau bendrauti - ir laikas "turiningiau" praeina, ir prisiminimai linksmesni lieka".
Mindaugo tėvas nuolat girtauja jau keletą metų. Keletą kartų yra sėdėjęs kalėjime, kartą girtas buvo smarkiai sumuštas, o pernai girtas važiuodamas dviračiu smarkiai krito ir susižalojo, todėl dabar yra pirmos grupės invalidas, tačiau ši skaudi pamoka Mindaugui nė motais. "Tai kai geri, juk negalvoji, kas blogo gali nutikti. Geri, nes linksma, ir viskas", - sako jis.
Ne tik kaimo jaunimas džiaugsmo ieško svaigaluose. Dvidešimtmetė Gintarė T. iš Kauno sakosi neįsivaizduojanti vakaro be draugų kompanijos ir poros narkotiko ekstazio tablečių, kurias jaunimas vadina "ratais". "Iš tiesų mano gyvenimo tempas yra gana įtemptas. Iš ryto paskaitos, nuo pietų dirbu biure, todėl vakare privalau atsipalaiduoti, o tai geriausiai išeina pavartojus narkotikų", - sako Gintarė. Merginai savaitgalis prasideda jau trečiadienį - grįžusi iš darbo ji keletą valandų pamiega, vakare kokiame bare susitinka su draugais, išgeria porą taurių vyno ir traukia į kurį nors iš miesto klubų. Ten pavartojus narkotikų šėlsta iki ryto ir tiesiai iš klubo traukia į paskaitas. Ir taip iki pirmadienio. "Nemanau, kad darau kažką ne taip. Niekam nemaišau, nesimušu, žmonių nepuldinėju ir iš butų vogti neinu. Man patinka taip gyventi, juolab kad taip gyvena dauguma mano draugų. Kaip kas moka, tas taip atsipalaiduoja. Gal kai man bus 40 metų, vakarus leisiu namie su knyga, o dabar pats laikas gyventi taip, kaip noriu", - sako Gintarė.
Kita mergina, Jolanta V. iš Birštono, į Kauną atvažiavo mokytis prieš 2 metus. Mokėsi puikiai, su pagyrimu baigė mokyklą ir įstojo į Kauno medicinos universitetą. Iš pradžių studijos universitete taip pat sekėsi labai gerai, tačiau po truputį Jolanta pajuto, kad gyvena tik mokslais - sėdėjimas prie knygų atneša tik gerus rezultatus, o štai turiningai praleistu laiku pasigirti negalėjo. Juolab kad susirado nemažai draugų, kurie laisvą nuo mokslų laiką leido baruose ar tiesiog miesto skveruose su buteliu rankoje. "Tėvai nekontroliavo, tapau atsakinga už save, niekam nereikėjo atsiskaitinėti. Pasijutau suaugusia ir labai protinga. Pati nepajutau, kaip vis dažniau ėmiau praleidinėti paskaitas, nes plyštančia iš skausmo galva po vakarykščių išgertuvių buvo neįmanoma susikaupti ir išsėdėti auditorijoje, idėmiai klausyti dėstytojo. Rytais norėjau kuo greičiau išgerti sidro, kad bent kiek prašviesėtų akyse ir nustotų krėsti drebulys, nes sunkiai bepajėgdavau išlipti iš lovos. Visą dieną iki vakaro slampinėdavau apkvaitusi, kol vakare vėl susitikdavau su draugų kompanija ir viskas prasidėdavo iš naujo", - pasakojo Jolanta.
Pasimokiusi pusantrų metų, už nepažangumą ir paskaitų praleidinėjimą Jolanta buvo pašalinta iš universiteto ir galėjo nevaržoma girtauti. Tėvams mergina vis dar sakėsi besimokanti, tačiau dienas leisdavo ne paskaitose, o gerdama. Jeigu ne buto, kurį nuomojosi mergina, šeimininkė, kuri pranešė Jolantos tėvams, kas vyksta iš tikrųjų, nežinia kuo viskas buvo pasibaigę. "Kai eilinį kartą grįžau namo vidury nakties namo visiškai girta ir dar nubrozdintu veidu, nes parkritau ant laiptų, šeimininkė paskambino tėvams, liepė jiems mane pasiimti namo. Tėvai atvažiavo jau kitą rytą ir išsivežė mane atgal į Birštoną".
Mergina buvo įtraukta į alkoholikų įskaitą, jai paskirtas gydymas. Per pusė metų Jolanta atsikratė žalongo įpročio ir visiškai nustojo vartoti alkoholį. "Žinau, kad visiems jauniems žmonėms atrodo, kad nieko blogo yra laiką leisti prie butelio draugų kompanijoje, tačiau jie net neįtaria, koks klastingas yra šis įprotis ir kaip jis gali sugadinti gyvenimą. Dabar visada turiu save kontroliuoti, nes viena šampano taurė gali mane vėl nugramzdinti į tą dugną, kuriame buvau atsidūrusi per pusantrų metų", - sakė Jolanta.
Vaikų ir paauglių psichiatrė gydytoja Birutė Čėsnienė sako, kad pagrindinis faktorius, lemiantis vaiko priklausomybes, yra šeima: "Jeigu šeimoje vaikui yra leidžiama viskas ir jis nežino griežto "negalima", arba atvirkščiai - į vaiką visiškai nereaguojama ir juo nesirūpinama, tai gali lemti vaiko potraukį į svaiginimąsi. Labai opi problema yra vaikų nepriežiūra - daugelis mano pacientų yra tėvų, kurie uždarbiauja užsienyje, vaikai. Tokius vaikus prižiūri seneliai. Ir nors seneliai gyvena tvarkingai, nėra asocialūs, tačiau susitvarkyti su paaugliais iš tiesų sunku". Gydytoja teigia, kad alkoholiu apsinuodijusių 8-9 metų vaikų aplankyti niekas neateina. "Jokios socialinės reklamos šito nepakeis. Daugiausiai dėmesio reikia skirti šeimai ir mokyklai. Jeigu jaunimas būtų sudomintas popamokine veikla, būreliais, manau, tikrai mažiau laiko liktų svaigintis. Draugų kompanijoje epizodiniai išgėrinėjimai labai greitai gali virsti nuolatiniu girtavimu ar kvaišinimusi narkotikais. Jeigu žmogus iš tiesų nori nugalėti potraukį svaigalams ar narkotikams, ir jei įdeda daug pastangų rezultatai dažniausiai būna geri ir priklausomybės atsikratoma, tačiau priverstinai gydomi jauni žmonės dažniausiai grįžta prie pražūtingų įpročių", - sako psichiatrė.
