Tomui Čyvui

manau, kad nuotaikos nuo visuotinės euforijos ir optimizmo dalyje visuomenės artėja link prablaivėjimo ir išeities paieškų; link nusivylimo ir pykčio (kitoje dalyje). Nes antrosios dalies amžinai ir be ypatingų pastangų gerėjančio gyvenimo viltys (labai žmogiškos, bet naivios) neišsipildė, todėl daliai visuomenės reikia rasti kaltus. Išsilieti galima ant bet ko - seimo langų, kokių marginalų grupių, ar šiaip kitokių nei jie patys, savijauta nuo to trumpam pagerėja.

Kokia išeitis? Teks pergyventi šį etapą, o nou to kaip elgsimės visi, priklausys ir jus dominantys galimi padariniai. Žiniasklaidai - NUSTOTI MĖGAUTIS NEGATYVAIS, šviesti visuomenę, o ne ja manipuliuoti, įprasti pateikti skirtingas nuomones ir konstruktyviai surasti jose racionalų grūdą, skatinti kritinį mąstymą ir savarankiškumą, nesiūlyti "greitų ir paprastų" receptų.

Beje, manyčiau, šiuo konkrečiu atveju Mėnulio pilnatis suvaidino ne paskutinį vaidmenį, tokiu metu visos psichinės ligos ir nestabilumai suaktyvėja.

Internautų nuotaikos, o ne "nuojautos". Sorry.

Kad lyg ir neketinau rašyti reportažo iš vietos, nes neaišku - kur vieta. Kita vertus, man tiesiog krito į akis internautų nuojautos ir sudėliojau pirmus įspūdžius bei sugretinau į galvą atėjusius faktus. Į jokius apibendrinimus ir galutines tiesas nepretenduoju - iš čia ir klaustukai. O ką jūs manote apie Lietuvos visuomenės dabartines nuotaikas, simptomus ir galimus padarinius? Atleiskit už klaustuką, bet man tikrai įdomu:)

Tai tame ir bėda, Maurai, kad ir su prokurorais, ir su teisėjais, ir su politikais - tas pat visuomenės meilės ir pasitikėjimo lygis. Manai, kad jei nudėtų prokurorą ar politiką, "balsai iš liaudies" (besk į bet kurį komentarų puslapį) būtų mažiau kupini ciniško džiaugsmo? Problema egzistuoja. Jei Čyvas kiek ir papiktnaudžiavo spec. efektais, tai nereiškia, kad reikia užsimerkti. "Savo teismą" rengti tikrai gali būti madinga ir tai nėra juokinga. O klaustukai nėra blogas dalykas. Aš tikrai noriu žinoti bent jau išeitį.O tu ją žinai?

p.s. Manau, čia ne reportas iš įvykio vietos, o veikiau provokuojantis komentaras.

paskaičius Čyvo komentarus rimtomis temomis, reportažas iš įvykio vietos atrodo sukaltas paskubom -"savo teismą" surengęs žmogus lyg ir gretinamas su dekanidze, cituojami "balsai iš liaudies" ir šalis skambiai pavadinama "gangsterine demokratija". Žurnalistiniai spec.efektai? Pakartokim dešimt kartų, ir patys patikėsim. Su teismais tikrai nieko gero, bet vienas teisėjo nužudymas nekokios psichologinės pusiausvyros piliečių šalyje - ne rodiklis, po kurio belieka apsišaukti bananų respublika. Vilniaus brigada ar "tulpinių" nebaudžiamas siautėjimas, trukęs daugiau nei dešimtmetį - kita kalba. Kiek žurnalistų, teisėjų ir verslininkų nužudoma kokioj Rusijoj šiandien? Pociūno bylos tyrimą beje nutraukinėjo ne teiėjai, o prokurorai, o teismai kaip tik tenkino L.Pociūnienės reikalavimus atnaujinti.

Ir kam tie kvaili klaustukai gale? Nejau tikrai norite sužinoti?

ps.mastas - ne nuo žodžio "mąstyti"

Daug kartų teisėjai piktinosi savo žemais reitingais visuomenės akyse ir aiškino, kad jie dėl to nekalti.

Šis įvykis, tiksliau - piktdžiugiška reakcija į jį, aiškiai parodo, kad teismų sistema mūsuose yra toks pūlinys, kad jos atstovo nužudymas daugeliui sukelia panašią reakciją, kaip kokio autoritetingo mafijozo galas.

Bijau, kad sunkmečiui įsisiūbuojant žmonių kantrybė vis mažės ir mažės, todėl tokio pobūdžio linčo teismų išties gali padaugėti.

Jei teismų sistema šalyje neužtikrina elementaraus teisingumo - pilietinės visuomenės radikalai įmasi jo vykdymo patys.