Žilvinas VIZGIRDA
Vyriausybė patvirtino programą, kurioje numatyta iki 2010-ųjų metų paruošti Lietuvos seisminio pavojaus žemėlapį, įrengti seisminio tinklo GEOFON programos stotis, užtikrinti nuolatinius seisminio aktyvumo stebėjimus. Sudarius žemėlapį ir įrengus modernias stotis, bus galima numatyti, kokį pavojų gali sukelti žemės drebėjimas. Tokių tyrimo stočių ir seisminio pavojaus žemėlapio reikia ne tik dėl žmonių saugumo, bet ir gerinant Lietuvos įvaizdį. Cpecialistams kelia nerimą ir tai, kad apie Ignalinos atominę elektrinę anksčiau įrengtos keturios stotys nėra techniškai patikimos. Manoma, kad atominė elektrinė pastatyta pavojingoje tektoninėje zonoje.
Iki šiol rytinė Baltijos jūros pakrantė tradiciškai traktuojama kaip labai žemo seismingumo sritis. Tačiau kartais žemė susiūbuoja ir mūsų šalyje. Paskutinį kartą žemės drebėjimą jautėme 2004 metų rugsėjo 21 dieną. Jo epicentras buvo Kaliningrade. Jį buvo galima jausti visoje Lietuvoje, o labiausiai - Klaipėdos krašte. Ten vibravo langų stiklai, siūbavo lempos, įskilo keleto namų sienos.
Patikimai Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuotas nei vienas žemės drebėjimas. Seniausiai aprašytas įvykis Skirsnemunėje 1328 metais, kaip rašoma Petro Dvisburgiečio kronikoje: "Šioje pilyje taip siaubingai sudrebėjo žemė, kad grėsė pavojus, jog gali sugriūti aukštesni pastatai, o tie, kurie buvo pastatuose, jau rengėsi, vengdami mirties, šokti žemyn". Antras drebėjimas buvo juntamas Vilniaus rajone, Bezdonyse. Kaip rašė laikraštis "Kurjer Litewski", jo metu atsivėrė 1 km ilgio plyšys. Stiprūs žemės drebėjimai buvo fiksuoti ir netoli Lietuvos sienų: 1909 metų Liepojoje, 1977, 1986, 1990 Rumunijoje.
Mūsų kaimynai latviai surinko duomenis, kad Latvijos ir Estijos teritorijose laikotarpiu nuo 1616 iki 1911 metų vyko 18 gan stiprių žemės drebėjimų. Seisminis aktyvumas Lietuvoje kiek mažesnis nei pas kaimynus.
Per metus Žemė visame pasaulyje patiria apie 800 drebėjimų. Jie vyksta dėl staigaus žemės gelmių potencinės energijos atsipalaidavimo. Žemės blokai pajuda, kai trinties jėgos nebeatlaiko tempimo. Drebėjimą gali sukelti ir karstiniai įgriuvimai, vulkanų išsiveržimai, nuošliaužos, meteoritai.
Jei drebėjimo epicentras yra vandenyne, kyla milžiniškos bangos, vadinamos cunamiais, nušluojančios visą krantą. Visi dar puikiai prisimena kol kas didžiausią šio šimtmečio katastrofą - žemės drebėjimą Pietryčių Azijoje 2004 metų gruodžio 26 dieną. Kilusi cunamio banga nušlavė kelių valstybių pakrantes. Žuvo beveik 300 tūkstančių žmonių.
Netoli tos vietos žemė drebėjo ir šių metų gegužę. Indijoje Javos saloje sudrebėjus žemei žuvo apie 5000 žmonių. Daugiau kaip 20 000 aukų pareikalavo žemės drebėjimas 2005 metų spalio mėnesį Pakistane. 2003 metų gruodžio 26 dieną daugiau nei 26 tūkst. žmonių žuvo per žemės drebėjimą, sugriovusį istorinį Bamo miestą pietų Irake. Beveik 20 tūkst. žmonių žuvo ir per žemės drebėjimą 2001-ųjų sausio 26 dieną vakarų Indijoje.
Taigi šis amžius tik prasidėjo, o jau įvyko keli dideli drebėjimai. Ar tai reiškia, kad žemė dreba vis dažniau? Specialistai sako, kad toks įspūdis susidaro dėl to, kad stichinėmis nelaimėmis daugiau domimasi, nes jas, kad ir mažiausias, parodo visos televizijos stotys, rašo laikraščiai. Pasaulio banko ekspertai yra įvertinę galimus ekonominius nuostolius dėl gamtinių nelaimių Europos regione. Turėtume pasidžiaugti, nes Lietuva šiame sąraše užima paskutinę vietą. Tai retas atvejis, kai reikia džiaugtis, kad esame sąrašo gale, nes gyvename saugiausiai.
Mokslininkai tik pagal statistinius duomenis skaičiuoja, kas kiek metų vyksta drebėjimai, prognozuoja, bet kol kas jie bejėgiai nustatyti būsimo žemės drebėjimo vietą ir laiką. Kol kas nepasiteisino nei viena metodologija. Net tokia ekonomiškai išsivysčiusi šalis kaip JAV daugiau dėmesio skiria žemės drebėjimų padariniams sušvelninti, nei bandymams juos numatyti. Visose srityse mokslas sparčiai žengia į priekį, o štai žemės drebėjimą prietaisai užregistruoja tik tada, kai jis įvyksta. Belieka tik skaičiuoti nuostolius o baisiausia ir - aukas. Jų kartais būna šimtai tūkstančių. Štai 1556 metais sudrebėjus žemei kinijoje žuvo 800 000 žmonių, 1976 metais toje pačioje Kinijoje - 600 000 žmonių. 1737 metais Indijoje žuvo 300 000, o 1923 metais Japonijoje - 140 000 žmonių.
