"Kranklio" komentaras
Visur - nuo Seimo koridorių iki tolimų pamiškių - dabar visi tik ir kalba apie kandidatus į prezidento postą. Nors praktiškai eiliniam rinkėjui visiškai tas pat, kas bus prezidentu - jis gyvenimo nei pagerins, nei pablogins, o bus tik kaip lėlė politikų žaidimuose. Bet kiekvienas nori bent jau galvoti, kad tai jis sprendė, kokia lėlė sėdi Prezidentūroje. Iš kitos pusės, dalis lietuvių net nežino, koks neįgalus yra mūsų prezidentas, ir į jį žiūri kaip į kokį Kalėdų Senelį, kuris ateis su dideliu maišu dovanų ir visiems įteiks tai, ko labiausiai trūksta. Daugeliui žmonių (ir ne tik tiems, kuriuos Vilniaus elitas dabar vadina runkeliais, bet ir daliai elito) protus yra susukęs gerasis Lietuvos rusas Viktoras. Kažkodėl visi tiki, kad jis būtų geriausias Kalėdų Senelis ir duotų daugiausia. Todėl jei ponas Viktoras tik panorėtų, tauta tuoj pat išpildytų jo norą. Bet Viktoras nenori. Kam jam dalinti iš savo maišo? Milijonierius iš Rusijos (atsiprašau, iš Kėdainių) nori, kad jo partija laimėtų reikimus į Seimą, o tada partijos vadas pasiskirtų geresnį postą. Tą, kurį dabar užsėdęs ponas Algirdas. Visi supranta, kad nors privatizacija jau eina į pabaigą ir didieji pinigai jau subyrėjo į postininkų kišenes, bet juk ateina Europos pinigai. Juos irgi skirstys ne kokia nors lėlė Prezidentūroje, bet tikri vyrai ministerijoje. Todėl ponas Viktoras pasiūlė kitus kandidatus: ekonomistę, euroderybininką ir netgi chirurgą. Niekas rimtai apie pono Viktoro kandidatus negalvoja, tuo labiau kad spauda jau parašė, jog vienas iš tų kandidatų - gėjus. Jei tik šie kandidatai sugalvotų eiti toliau ir gautų bent kiek daugiau balsų, tuojau pat gėjaus pavardė būtų paviešinta.
Ponas Algirdas skandalų jau nebijo, nes praėjęs ir vandenį, ir ugnį, ir varines triūbas. Bet eiti Daukanto aikštėn socdemų lyderis irgi nenori. Jis vaidina stabiliausios iki šiol Vyriausybės vadovo vaidmenį ir tikisi, kad vaidins ir po rinkimų. Todėl socdemai į prezidentus kelia buvusio kompartijos propagandininko Česlovo kandidatūrą. Jau ir praeituose rinkimuose absoliuti dauguma partiečių buvo už Česlovą, bet jis laimę kandidatuoti perleido Vyteniui. Vytenis surinko labai nedaug balsų, kažin ar taip neatsitiks ir Česlovui? Nors rožinė tiek Algirdo, tiek Vytenio, tiek kitų socdemų svajonė - prezidento poste matyti buvusį kompartijos propagandininką, o premjeru - buvusį kompartijos sekretorių. Ir virš Lietuvos tvyrotų ramybė bei tvarkelė.
Kandidatų sąrašuose ir pagarbos vertas Amerikos pensininkas Valdas. Kol kas papudruotas ir padažytas televizoriaus ekrane jis atrodo visai neblogai, bet kas žino, kaip atrodys po 2 metų, kai atšvęs 80-metį? O po ketverių? Užmirš ne tik kur paliko savo šlepetes, bet ir kur dirba. Vyresnieji puikiai atsimena, kaip mus valdė politinis biuras iš Maskvos. Ten jaunesnių kaip 70 metų nebūdavo, o generaliniu išrinkdavo tą, kuris neapšlapindavo batų galų.
Tie, kurie sugebėdavo prisišlapinti į kelnes, būdavo tik sekretoriai, o įstengusysis nustenėti čiurkšlę kiek toliau valdydavo šalį. Beje, vieną didžiausių ir labiausiai prifarširuotą branduolinių galvučių pasaulyje. Taigi amžius - ne riba.
Aišku, pirmajame ture matysime ne tik čia suminėtus politikus. Juokdarių užteks. Jie jau renka pinigus užstatui, tuoj rinks parašus. Gaila, bet vargu ar tarp jų atsiras nors vienas, kuris galėtų pasipriešinti senajai gvardijai. Nors sakoma, kad senas arklys vagos negadina, bet, deja, ir naujos nevaro. Jėgos ne tos. O Lietuvai nauja vaga nepamaišytų.
