Nors apie neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą ir visa, kas susiję su žmogaus negalia, savo skaitytojus jau supažindinome, tačiau žmonės prašo dar kartą plačiau panagrinėti šį klausimą, nes ne vienas iš jų tik dabar susidūrė su šia problema, todėl nežino, kur kreiptis, ką daryti, kad būtų pripažintas neįgaliu, kad būtų nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir t. t.
Nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, invalidumo pensijų sistema pertvarkyta į valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijų sistemą.Vienas iš esminių šios sistemos bruožų yra tai, kad jaunuoliams iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis, kuris pagal patirtos ar įgimtos negalios sunkumą skirstomas į sunkų, vidutinį ir lengvą. Vyresniems nei 18 metų neįgaliems asmenims iki senatvės pensijos amžiaus vietoj invalidumo grupės nustatomas darbingumo lygis, įvertinant jų gebėjimus dirbti, gauti būtinas medicinos, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas bei išmokas ir lengvatas. Pensinio amžiaus žmonėms darbingumo lygis nenustatomas. Šiems asmenims gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatomi specialieji poreikiai ir specialių jų poreikių lygis.
Specialiųjų poreikių nustatymas senatvės pensininkams
Pensininkai, pageidaujantys, kad jiems būtų nustatytas specialiųjų poreikių lygis, pirmiausia turėtų kreiptis į gydantį gydytoją dėl specialiųjų poreikių nustatymo (pvz., pagal patvirtintus ligų ar būklių kriterijus, gali būti nustatomas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos), ar specialaus lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo kompensacijos, ar transporto išlaidų kompensacijos poreikis, ar kiti specialieji poreikiai). Dėl kiekvieno šio poreikio yra išrašoma atskira nustatytos formos pažyma, kurią asmeniui išduoda asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios asmuo yra prisirašęs, gydytojų konsultacinė komisija (GKK). Pensininkas, gavęs vieną ar kelias minėtas pažymas ir pageidaujantis, kad jam būtų nustatytas specialiųjų poreikių lygis, su prašymu turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės padalinį, atsakingą už specialiųjų poreikių nustatymą ir tenkinimą (dažniausiai tai - Socialinės paramos skyrius). Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, įvertinęs asmens nustatytus specialiuosius poreikius, priima sprendimą dėl asmens specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo. Gali būti nustatytas didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis. Asmenims, kuriems yra nustatytas didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, yra išduodamas Neįgaliojo pažymėjimas. Jo išdavimo ir keitimo tvarka patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-333. Šiame įsakyme yra nustatyta, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. asmenims, kuriems nustatytas didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, Neįgaliojo pažymėjimus išduoda savivaldybių administracijų Socialinės paramos skyriai. Invalido pažymėjimai, kuriuos Socialinės paramos skyriai išdavė iki 2005 m liepos 1 d., galioja iki 2007 m. birželio 30 dienos. Jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių pats negali pasirūpinti Neįgaliojo pažymėjimu, tai jo įgaliotas atstovas, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), globėjas, (rūpintojas) arba asmenį atstovaujantis gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas kreipiasi į gyvenamosios vietos savivaldybę ir pateikia prašymą išduoti pažymėjimą, sprendimą dėl asmens specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo ir kitus reikalingus dokumentus.
Asmeniui pažymėjimas išduodamas arba keičiamas per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Mokestis už pažymėjimo išdavimą ar keitimą nemokamas. Įsidėmėtina, kad asmenys, kuriems nustatytas didelių arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir kuriems yra išduodamas Neįgaliojo pažymėjimas, turi teisę į lengvatas: transporto, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidų kompensavimo, disponavimo atkurtomis santaupomis, atlyginimo už valstybės išperkamo nekilnojamojo turto termino, žemės mokesčio, techninės pagalbos priemonių įsigijimo, transporto išlaidų kompensavimo, specialiųjų lengvųjų automobilių ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos gavimo, vykimo per pasienio kontrolės punktus skiriamojo ženklo "Neįgalusis" naudojimo.
Norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad asmuo, turintis tik Pensijos gavėjo pažymėjimą (o jam nustatytas ir specialiųjų poreikių lygis), neturi galimybių naudotis šiems asmenims nustatytomis lengvatomis. Jis kartu su Pensijos gavėjo pažymėjimu turi turėti ir Neįgaliojo pažymėjimą, suteikiantį teisę į teisės aktais nustatytas lengvatas.
Neįgalieji nuo 2005m. liepos 1 dienos gali turėti šiuos pažymėjimus: Neįgalūs vaikai (iki 18 m.) - Invalido pažymėjimą, kuris galioja iki 2007 metų birželio 30 dienos, ir Neįgaliojo pažymėjimą.
Darbingo amžiaus asmenys - Invalido pažymėjimą (galioja iki 2007 m. birželio 30 d.), Neįgaliojo pažymėjimą, Pensijos gavėjo pažymėjimą.
Pensinio amžiaus asmenys - Invalido pažymėjimą (galioja iki 2007 m. birželio 30 d.), Neįgaliojo pažymėjimą, Pensijos gavėjo pažymėjimą.
Pagal "Sodros" darbuotojos L. Perminienės pateiktus atsakymus paruošė R. PEČELIŪNIENĖ
