Delfinas Žoržas iki šiol anglų pakrantėje tebuvo linksmo atrakciono dalis. Neseniai jis tapo neeiliniu policijos pagalbininku. * Kai Džonas B. pamatė į parduotuvę įeinantį Dilaną Roachą, jį apėmė bloga nuojauta... Šis netvarkingai apsirengęs, išpurtusiu veidu ir atvėpusiomis ausimis dvidešimtmetis nekėlė pasitikėjimo. Džono B. juvelyrinė parduotuvė švariame, turtingame miestelyje Anglijos pietų pakrantėje nepratusi priiminėti panašių klientų. Taigi aptarnaudamas kitą klientą juvelyras akies kampeliu stebėjo įtartiną atvykėlį. Pastarasis šmirinėjo tarp prekystalių, vaidindamas žiedais besidomintį pirkėją. Iš tikrųjų jaunasis Dilanas Roachas tykojo... Jis staiga pasinaudojo akimirka, kai prekybininkas atsuko nugarą, vikriai pagriebė du didelius žiedus su deimantais ir "Rolex" laikrodį. Tačiau juvelyras ne iš tų, kurį lengva apmulkinti. Nereikėjo nė minutės, kad jis nustatytų, kas pavogta, ir pasileistų paskui vagį. Deja, buvo per vėlu. Jaunuolis jo akyse šoko į automobilį ir dingo su grobiu... Laimei, Džonas spėjo įsidėmėti mašinos numerį ir viską tučtuojau pranešė policijai.
Keltas, plaukiojantis pakrante tarp Studlando ir Sandbankso, jau ruošėsi išplaukti. Gaudė galingi varikliai, o ekipažas rikiavo paskutiniuosius automobilius. Beliko pakelti tiltelį, kai visu greičiu atūžė automobilis. Jame sėdėjo vaikinas išpurtusiu veidu, trumpai kirptais plaukais ir atvėpusiomis ausimis... Ekipažas įpratęs prie vėluojančiųjų. Jeigu tiltas nepakeltas, vėluojantieji priima į keltą. Taigi Dilanui Roachui pasisekė. Jis pastatė automobilį ir su palengvėjimu užlipo į viršų įkvėpti gryno oro. Vaikinas džiaugėsi atsikratęs juvelyro ir policijos. Jaunuolis planavo palikti automobilį Sandbankso prieplaukoje, o pats mėtyti pėdas šalies kaimuose.
Deja, keltas nejudėjo iš vietos. Praslinko ketvirtis valandos, o tas prakeiktasis tebestovėjo prieplaukoje kaip prilipęs! Jaunasis vagis tikrai neįsivaizdavo, su kokia problema susidūrė kapitonas ir jo padėjėjas. "Esu tikras, kad tai Žoržas", - tarė kapitonas. Tą patį patvirtino jo padėjėjas, tačiau buvo neaišku, ko delfinas nori. Visų numylėtinis Žoržas nardė ir švirkštė vandens fontanus ties pat keltu, tarytum nenorėtų jam leisti išplaukti. Vos pajudėjus iš vietos keltui grėstų pavojus, o tai jau - nusikaltimas. Šis delfinas buvo regiono garsenybė! Jis perplaukė Lamanšą šalia žvejybos tralerio ir pasiliko šioje pakrantėje. Žoržas tapo visų numylėtiniu ir pasigrožėjimo objektu. Savaitgaliais šiuo delfinu žavisi turistai, o vaikai nesibaimindami plaukioja šalia jo. Birželio mėnesį mokslininkai uždraudė maudytis Žoržo kompanijoje, nes meilės periodo metu jis galėjo tapti pavojingas. Šaltuoju metų laiku gerbėjai juo gėrisi nuo kranto arba nuo kelto... Tačiau delfinas visada laikosi tam tikro nuotolio, tad sunku paaiškinti jo elgesį tą minėtą birželio dieną.
Kapitonas įsakė įjungti sireną ir sustiprinti variklių galingumą tikėdamasis, kad delfinas nepakęs šių garsų ir nuplauks. Deja, Žoržas į tai nereagavo, tarytum būtų nusprendęs neleisti keltui pajudėti iš prieplaukos. Tuo momentu staiga atūžė policijos automobilis su įjungta sirena ir sustojo prie kelto. Iš mašinos iššoko du policininkai ir užlipo ant kelto. Dilanas Roachas suprato, kad jo kelionė pasibaigė, tad net nebandė slėptis ar priešintis.
Policija šiandien pripažįsta, kad turi būti dėkinga Žoržui. Kai ji sužinojo apie parduotuvės apiplėšimą, įsakė užblokuoti kelius, vedančius prie kelto, tačiau jau buvo per vėlu. Jeigu delfinas savo žaidimais nebūtų sutrukdęs keltui išplaukti, vagis būtų dingęs iš akiračio, o tada ieškok adatos šieno vežime! Įdomiausia tai, kad vos Dilanas Roachas buvo išvestas iš laivo, delfinas nuplaukė tolyn. Miestelio komisariate juokaujama, ar nevertėtų nusamdyti papildomą darbuotoją, pavarde Žoržas Delfinas. Jis tikrai būtų geras darbuotojas!
